Hiperaktyvus vaikas


Pedagogikos referatas. Įvadas. Atvejo anlizė. Demografiniai duomenys. Skirtingų ugdymo procesų dalyvių požiūriai į vaiką. Pastabos atsižvelgint į skirtingų ugdymo procesų dalyvių požiūrius į vaiką. Rekomendacijos. Literatūra. Priedai.


Net neabejoju, jog dauguma iš mūsų esame sutikę vaikų ar paauglių, kurie yra lyg vijurkai, nenustygstantys vietoje, bėgiojantys, čiauškantys, viską imantys, daužantys, neklausantys. Jie dažnai vadinami „tėvų ir mokytojų galvos skausmu“. Paprastai, jeigu tėvams užduodamas klausimas, ar jūsų vaikas yra per daug judrus, apie 30 % tėvų atsako – taip (Lazinskienė , 1999). Žinoma, tai nereiškia, kad 30% vaikų turi elgesio sutrikimą. Svarbiausia, atskirti, kada tai tiesiog judrūs, gyvybingi vaikai, o kada tai yra gana dažnai (siekia nuo 4 iki 8 procentų, yra 3-5 kartus dažnesnis tarp berniukų (Geležinienė, 2012)) pasitaikantis elgesio sutrikimas – hiperaktyvumas.

Psichologijos žodynas (1993) hiperaktyvumą apibūdina kaip emociškai sutrikusių, protiškai atsilikusių arba turinčių centrinės nervų sistemos pažeidimų vaikų padidėjusį judrumą, neramumą. Hiperaktyvus elgesys paprastai būna tikslingas. Tokie vaikai išsiskiria iš aplinkinių savo manieromis, laikysena, kurios rimtai trukdo ugdymo procesui, jo aplinkai ir patiems vaikams lavėti. Jų elgesys dažnai sukelia neigiamą aplinkinių reakciją. Vaikai dėl viso to kenčia. Dažniausi jų pasisakymai yra: „Visi ant manęs pyksta, mane bara“, „Mokytojai neteisingi“. Augti tokioje aplinko yra be galo sunku. Kai kurie vaikai darosi agresyvūs, pikti, priešiški ima save nuvertinti. Nenuostabu, jog tokiu atveju daugelis vaikų nutolsta ar net atsiriboja nuo šeimos, mokytojų, draugų. Fustracija ir vienišumas verčia juos eiti į gatvę, prisijungti prie blogos kompanijos, daryti nusikaltimus ar naudoti narkotikus (Lazinskienė , 1999). Akivaizdu, jog tai yra rimta problema, kurią būtina spręsti. Tačiau, mano nuomone, kaip ir antipsichiatrinio požiūrio šalininkų, hiperaktyvumas yra ne vaiko, o suaugusiųjų, kurie kaltina šį sutrikimą turinčius vaikus dėl socialinės sistemos trūkumų, problema. Akivaizdu, jog lengviau vaiką vertinti kaip „netinkamą ugdymui“ negu atkreipti dėmesį į mokyklos darbo trūkumus, kurie skatina vaiką blogai elgtis, ir juos keisti, arba spręsti šeimos, kurioje vaikas tampa „atpirkimo ožiu“, problemas. Prieiname išvadą, jog reikia keisti aplinką, kad ji atitiktų tokių vaikų poreikius. Deja tai nėra taip lengva.

Šiame darbe pasitelkdama realų atvejį pasistengsiu aptarti pagrindines problemas, teigiamus ir taisytinus aspektus, bei pateiti atitinkamas rekomendacijas situacijos gerinimui.

Tikslas: Atskleisti ir išanalizuoti problemas su kokiomis susiduria hiperaktyvus vaikas ir jo skirtingų ugdymo procesų dalyviai, pasitelkiant realų atvejį.

Linas (vaiko vardas pakeistas) šiuo metu mokosi 1 klasėje, žiemą sukako 7 metų. Prieš pradedant lankyti pirmą klasę berniukui nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas (hiperaktyvumas).

Linas gyvena su mama. Jai - 50 metai. Vaikas tėvo nepažįsta, jis nedalyvauja vaiko gyvenime. Berniukas jauniausias šeimoje, jis turi suaugusius brolį ir seserį, kurie gyvena atskirai, susikūrę savas šeimas. Su jais bendrauja minimaliai (per metus susitinka kelis kartus). Linas daug laiko praleidžia kaime, pas močiutę (mamos mamą).

Mama Lino susilaukė būdama 43 metų, tai buvo trečiasis gimdymas. Gimdymas vyko natūraliu būdu, be jokių komplikacijų. Kūdikis gimė pilnai išnešiotas, po 9 mėnesių. Naujagimis buvo aktyvus, palaikė gerą kontaktą su aplinka. Nesirgo jokiomis rimtomis ligomis, išskyrus, gripu ir panašiomis virusinėmis ligomis, psichologiniai sutrikimai nepasireiškė.

Skirtingų ugdymo procesų dalyvių požiūriai į vaiką

Rekomendacijos, kita informacija apie vaiką: „Berniukas buvo ugdomas pagal individualią pažinimo funkciją lavinimo programą. Suvokia save supančiame pasaulyje, gerai orientuojasi aplinkoje. Silpnoka akių – rankų koordinacija. Trūksta stropumo, kruopštumo atliekant įvairias rašytines užduotis, piešiant. Sunkiai geba įsiminti eilėraštukų, dainelių, tekstus. Silpnoki savitvarkos įgūdžiai. Labai judrus, aktyvus, linkęs nesilaikyti grupės taisyklių. Veikla spontaniška, chaotiška, duotų užduočių savarankiškai iki galo atlikti nesugeba, blaškosi. Stengiasi būti mandagus, draugiškas, tačiau dažniau mėgsta kabinėtis, trukdyti kitiems grupės vaikams. Sunkiai pavyksta išlaikyti dėmesį, todėl ugdomąją medžiagą ar kitas žinias įsisavina silpnai, paviršutiniškai. Labai mėgsta mėgdžioti, išdykaujančių vaikų elgesį. Logopedė ištyrė jo kalba. Buvo nustatytas girdimojo suvokimo trūkumas. Metų bėgyje buvo taisoma kalba. Dar sunkiai jungia raides į skiemenis. Praėjus kiek laikui raides painiojo tarpusavyje. Atpažįsta raides, skaičiavimo įgūdžiai 10 ribose silpni. Jo gebėjimai visose 5 kompetencijose yra vidutinio pasiekimo lygio.“

  • Pedagogika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3791 žodis)
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 1294 KB
  • Hiperaktyvus vaikas
    10 - 6 balsai (-ų)
Hiperaktyvus vaikas. (2015 m. Spalio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/hiperaktyvus-vaikas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:09