Hipoteka


Hipotekos lakštų pildymo instrukcija. Pagrindiniai hipotekos principai. Hipoteka darbai. Hipoteka ekonomikoje. Ikeitimo kilme ir.

Ekonomikos referatas. Turinys. Hipotekos kilmė ir esmė. Pagrindiniai teisiniai hipotekos ir įkeitimo, registruojamo hipotekos registre, principai. Hipotekos skyriai. Hipotekos (įkeitimo) registravimas. Priverstinė hipoteka. Atvirkštinė hipoteka. Hipotekos registro trejų veiklosmetų apžvalga. Lakštų pildymo instrukcija. Hipotekos registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai. LR hipotekos registro nuostatai. Naudota literatūra.


Lanksčios ir patikimos skolinių įsipareigojimų apsaugojimo turtu sistemos sukūrimas – vienas svarbiausiųjų postkomunistinių šalių ekonominės reformos uždavinių. Deja, kaip rodo reformų praktika, jis įgivendinamas gana sunkiai. Ypač daug tiek teorinio, tiek praktinio pobūdžio keblumų atsiranda kuriant patį sudėtingiausią skolinių įsipareigojimų apsaugojimo turtu instituciją- hipoteką.

Teoriniai sunkumai pasireiškia jau renkantis patį hipotekos modelį, nes visos valstybės turi savitus, per daugelį metų tradiciškai suformuotus modelius. Praktinės problemos – įprastos daugeliui reformos metu iškylančių: trūksta patalpų, lėšų hipotekos įmonėms steigti bei kompiuteriziuoti, nėra su šia veiklos sritimi susipažinusių juristų, lėtai kuriama įstatyminė bazė ir pan.

Šiuo metu pasaulinėje teisėje naudojami keturi įsipareigojimų apsaugojimo turtu būdai:

Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Japonijoje) naudojami visi keturi būdai, tačiau dažniausiai apsiribojama antru ir trečiu.

Sudėtingiausia ir reikalaujanti daugiausia valstybės institucijų dėmesio yra hipotekos sistema. Apsaugant skolinį įsipareigojimą hipotekos būdu, įkeičiamas turtas lieka skolininko nuosavybę, pastarasis gali juo naudotis ir gauti naudą. Krediitorius teises į įkeistą turtą gali pradėti reikšti tik tuo atveju, jei, suėjus terminui, skola negrąžinama. Be to, jis gali pretenduoti į įkeistą turtą tik kaip į sukuriantį vertę. Natūra šis turtas kreditoriui nepereina. Negrąžinus skolos, organizuojamos viešos varžytinės, ir kreditorius kaip pretendentas į įkeistąjį turtą natūra turi lygias teises su visais kitais asmenimis, pareiškusiais norą jį įsigyti. Pardavus įkeistą turtą, kreditoriui grąžinama jam priklausanti suma, o pinigų likutis atitenka įkeisto turto savininkui. Jei kartais pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimui patenkinti, jis gali ieškoti skolos likutį iš skolininko kito turto per teismą.

Sąžiningiems skolininkams hipoteka yra labai patogus būdas paskolai gauti. Iki tomomento, kol kreditorius nesiima įgyvendinti savo hipotekinių teisių, įkeisto turto savininkui lieka visos jo nuosavybės teisės. Jis gali šiuo turtu naudotis ir gauti naudą. Toks turto įkeitimas netrukdo nei perleisti turto kitam asmeniui, nei jo išnuomoti, dar kartą įkeisti ar apsunkinti kokia daiktine teise. Tiesa, visų šių nuosavybės teisių veikimo sfera, įregistravus hipoteką, šiek tiek susiaurėja. Jeigu savininkas arba jo įgaliotasis trečiasis asmuo mažina įkeistojo turto vertę tiek, jog kyla pavojus pilnai neatlyginti kreditoriaus reikalavimo, tai pastarasis gali kreiptis į teismą. Teismas, įvertinęs turtui padarytą žalą, gali pareikalauti, kad savininkas atlygintų kreditoriui. Tuo atveju, kai turto vertė sumažėja ne dėl savinnko kaltės, o dėl kitų priežasčių (gaisras, stichinė nelaimė, ir pan. ), teisę į turto draudimo sumą turi ne apdraustojo turto savininkas, o kreditorius. Be to, įkeitęs savo turtą hipotekoje, savininkas kažkiek apriboja šio turto ekonominį panaudojimą, nes įkeistą turtą yra sunkiau parduoti, išnuomoti ar dar kartą įkeisti.

Kita labai patogi kreditorinė hipotekos savybė yra tai, kad skolininkui laiku neįvykdžius įsipareigojimo, nereikia kreiptis į teismą. Hipotekos įstaiga neginčo tvarka išieško skolą, parduodama įkeistą turtą varžytinėse ir iš gautos sumos atlygina kreditoriui.

Siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų – hipotekoje įkeisto turto pirkėjų – interesus, daugelio šalių hipotekos įstatymuose yra numatytas specialus turto išlaisvinimo iš hipotekos mechanizmas. Jis numatytas ir Lietuvos Respublikos hipotekos įstatye. Šis mechanizmas yra taikomas tuo atveju, kai hipotekuoto turto vertė dėl rinkos konjunktūros pasikeitimo, defliacijos ar kitų priežaščių smarkiai krenta ir tampa mažesnė už skolinį įsipareigojimą. Esant tokiai situacijai, turto turto išlaisvinimo iš hipotekos mechanizmas leidžia trečiajam asmeniui – hipotekuoto turto pirkėjui – siūlyti hipotekiniamkreditoriui mažesnę sumą negu numatyta skoliniame įsipareigojime. Sumos dydį nustato trečiasis asmuo, remdamasis turto verte tuomomentu. Jei kreditoriui pasirodo, jog kaina per maža, jis gali nesutikti. Tačiau tuomet turtas parduodamas bendrose varžytinėse, pradinę kainą padidinus 10% nuo trečiojo asmens siūlytos sumos. Jei už tokią kainą pirkėjų neatsiranda, turtas pereina kreditoriaus nuosavybėn. Be to, jis turi padengti trečiojo asmens išlaidas, susijusias su juridinio pirkimo įforminimu. Taigi atsisakymas nuo siūlomos kainas turi prasmę tik tais atvejais, kai kaina tikrai per žema arba kai kreditorius pats nori įsigyti įkeistą turtą.

Hipoteka. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/hipoteka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:09