Hipotezės apie žemės kilmę

Darbo tema
Daugelį amžių astronomijos atradimai. Lietuvos geologija zeme.

Aprašymas
Įvadas. Žemė visatoje. Žemės kilmė. Žemės sandara. Žemės paviršiaus formavimasis. Žemės vystymosi etapai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai. Tikslas : išanalizuoti hipotezes apie žemės kilmę. Uždaviniai. Išanalizuoti žemės kilmę. Išanalizuoti žemės vystymosi etapus. Išanalizuoti žemės sandarą. Darbo objektas : hipotezės apie žemės kilmę.

Ištrauka
Daugelį amžių astronomijos atradimai skatino žmogaus vaizduotę. Ypač sunku buvo atsisakyti plokščios žemės įvaizdžio ir patikėti, kad ji – rutulys, kurį galima apiplaukti. Iš tiesų, tiesioginių žemės rutuliškumo įrodymų galima gauti tik mūsų laikais, stebint žemę vizualiai arba fotografuojant iš aukštai skrendančių lėktuvų ir dirbtinių palydovų.
Iš visų ikišiolinių žemės mokslų dabar formuojasi vientisas mokslas apie žemę. Sukaupti nauji duomenys rodo, kad planeta su visomis savo geosferomis yra labai sudėtingai organizuota, bet vientisa sistema, kurią palaiko energijos ir medžiagų dinaminė pusiausvyra. Kaip ir visose sistemose, ta pusiausvyra nėra labai griežta, būna svyruojamųjų nukrypimų.
Vientiso mokslo apie žemę, kaip sudėtingą sistemą, formavimasis yra vienas iš kosminės eros bruožų. Mūsų planetoje vykstantys įvairiausi procesai yra glaudžiai susiję vieni su kitais bei su aplinka, ir atskiras jų nagrinėjimas dažnai būna nepakankamai efektyvus, ypač sprendžiant tokias kardinalias mūsų dienų problemas kaip racionalus gamtos naudojimas, gamtos apsauga ir kita (basalykas a. Žemė – žmonijos buveinė. 1985, 7psdarbo metodai : mokslinės literatūros žemė yra trečioji iš devynių saulės sistemos planetų. Visoje saulės sistemoje jai nėra lygių pagal tankį (vidutinis tankis - 5,515 g/cm3). Ji yra sunkiausia tarp kietųjų planetų (milžiniškas dujinis jupiteris vis dėlto sunkesnis). Žemė nutolusi nuo saulės vidutiniškai 150 mln. Km. Čia jai nei per karšta, nei per šalta, o joje esantis vanduo ir ją gaubianti atmosfera mažina temperatūros svyravimus. ( basalykas a. Žemė – žmonijos buveinė 1985, 7psl. ).
Iš toli žiūrint, žemė – pats įdomiausias saulės sistemos objektas (1pav. ). Ją puošia nuolat kintantis debesų raštas, pro kurį matyti gražus jūrų ir žemynų piešinys. Kosmonautas nilas amstrongas skrisdamas apolonu 11 1969 metais, susi ji daug ryškesnė už mėnulį, nes atspindi apie 40 % į ją krintančios šviesos, o mėnulis – tik %. Iš merkurijaus, veneros ir marso plika akimi žemė atrodytų kaip žibanti melsva žvaigždė, tačiau iš jupiterio ir dar iš toliau be teleskotarpas. Norėdamas pailiustruoti, kolorado universiteto profesorius l. Eicheris žemės amžių prilygino vieneriems kalendoriniams metams.

Kategorija Geologija Geologijos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas