Hormonai chemijos referatas


Chemijos referatas.

Įvadas. Neląstelinės signalinės molekulės (pirminiai tarpininkai). Hormonų klasifikacija ir biologinio poveikio ypatumai. Audiniai taikiniai. Hormonų veikimo mechanizmai. Lytinių liaukų hormonai. Vyriškieji lytiniai hormonai. Biosintezė. Pernaša ir apykaita. Sėklidžių funkcijos ir spermatogenezės reguliavimas. Biologinis poveikis. Hipofunkcija. Moteriškieji lytiniai hormonai. Biosintezė ir apykaita. Biologinis poveikis. Gestagenai. Biologinis poveikis. Relaksinas. Biologinis poveikis. Literatūra.


Neląstelinės signalinės molekulės yra vadinamos pirminiais tarpininkais. Jiems priklauso neuromediatoriai, hormonai, augimo faktoriai ir vietiniai mediatoriai. Tiesioginė neląstelinių signalinių molekulių funkcija- ryšio tarp ląstelių palaikymas. Neuromediatorių išskiria neuronai. Jie juda trumpą atstumą iki ląstelių taikinių, kur sukelia fiziologinį atsaką. Jis gali veikti jonų kanalus ir skatinti arba slopinti jonų tekėjimą, sukeldami depoliarizaciją arba hiperpoliarizaciją, arba gali sukelti metabolizmo pokyčius ląstelėse taikiniuose. Hormonai yra medžiagos, kurių maža kiekį išskiria ląstelės, juos perneša kraujas iki ląstelių taikinių, kuriose reguliuoja metabolizmą, ląstelių bei audinių augimą, širdies susitraukimo dažnį, kraujospūdį, inkstų funkciją, virškinamojo kanalo peristaltiką, virškinimo fermentų išsiskyrimą, laktaciją ir reprodukcinės sistemos aktyvumą.

Ilgą laiką hormonais buvo vadinamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sintetinamos ednokrininėse liaukose, išskiriamos į kraują ir dalyvauja, reguliuojant medžiagų apykaitą bei fiziologines funkcijas. Terminą hormonas 1905 m. pirmą kartą pavartojo anglų mokslininkas E.H.Starlingas. Šiuo metu terminu hormonas apibūdinamas bet koks junginys organizme, kuris yra signalas, galintis sukelti pokyčius ląstelėse. Atsižvelgiant į atstumą, kurį jiems reikia įveikti nuo sintezės vietos iki ląstelės taikinio, hormonai gali būti skirstomi į endokrininius, parakrininius ir autokrininius. Endokrininiai hormonai yra medžiagos, kurios sintetinamos viename audinyje arba liaukoje, pernešamos dideliu atstumu per kraują ir sąveikauja su specifiniais receptoriais ląstelėse taikiniuose. Parakrininiai hormonai išskiriami iš ląstelių, pernešami santykiškai nedideliu atstumu ir sąveikauja su kaimyninių ląstelių specifiniais receptoriais. Autokrininius hormonus išskiria ląstelės turinčios specifinius receptorius jiems. Šie hormonai sąveikauja su juos išskyrusiomis ląstelėmis, taip pat gali sąveikauti su kaimyninėmis ląstelėmis, jei jose yra receptorių.

Endokrininės liaukos skirstomos į centrines, kurios anatomiškai susijusios su centrinės nervų sistemos dalimis, ir periferines.

Atsižvelgiant į cheminę struktūrą, hormonai skirstomi į 3 klases: 1) aminorūgščių darinius, 2) peptidus ir baltymus ir 3) steroidus.

Žmogaus organizme yra apie 200 skirtingų ląstelių tipų. Tik nedaugelis iš jų gamina hormonus, bet visi žmogaus organizme esantys 75 trilijonai ląstelių yra vieno ar kelių hormonų taikiniai. Hormono taikinys gali būti vienas ar keletas audinių.

Audiniu taikiniu laikomas toks audinys, kurio ląstelėse yra specifiniai tam ligandui receptoriai, todėl hormonas gali sužadinti specifinę biocheminę ar fiziologinę reakciją.

Audinių taikinių reakciją į hormoną lemia hormono koncentracija, kuriai susidaryto turi įtaką daugelis veiksnių:

audinio taikinio ir hormono šaltinio anatominis atstumas;

hormono asociacijos ir disociacijos su specifiniu baltymu kraujo plazmoje konstanta;

hormono klirenso (išnykimo) greitis, kuris priklauso nuo hormono skilimo kepenyse ir jo išsiskyrimo pro inkstus greičio.

Hormonų poveikio ląstelėms taikiniams intensyvumui turi įtaką specifinių receptorių skaičius, esantis plazminėje membranoje, citoplazmoje ar branduoliuose r jų giminingumas hormonams.

Viduląstelinių receptorių sužadinimu pagrįstas hormonų veikimo mechanizmas. Per šį veikimo mechanizmą veikia steroidiniai hormonai, kurių receptoriai yra citoplazmoje ir trioidiniai hormonai, retinoatas bei kalcitriolis, kurių receptoriai yra branduolyje.

G baltymas- baltymas, užimantis tarpinę padėtį tarp receptoriaus ir hormono, gebantis prsijungti ir hidralizuoti GTP ir aktyvinti arba slointi fermentą adenilatciklazę;

Proteinkinazė A- fermentas, kurį aktyvina antrinis tarpininkas cAMP, jis katalizuoja ląstelės fermentų ar baltymų fosforilinimą, keisdamas jų atyvumą.

Vyriškieji lytiniai hormonai tiesiogiai dalyvauja pirminių lytinių Volfo ir Miulerio latakų ir išorinių lytinių organų diferenciacijoje. Vyriškieji lytiniai organai formuojasi iš pirminių Volfo, o moteriškieji iš Miulerio latakų. Latakų formavimąsi nulemia sėklidžių Miulerio latakus inhibuojantis faktorius. Tai yra glikoproteinas, kurio molekulinė masė apie 70 000, susidarantys spermatogeniniuose kanalėliuose. Taip pasireiškia pirmoji sėklidžių endokrininė funkcija.

  • Chemija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3495 žodžiai)
  • Universitetas
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Hormonai chemijos referatas
    10 - 6 balsai (-ų)
Hormonai chemijos referatas. (2016 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/hormonai-chemijos-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:11