Hormonų sintezės ir sekrecijos reguliavimas konspektas


Biologijos konspektas.

Hormonų sintezės ir sekrecijos reguliavimas Hormonai. Centrinės endokrininės liaukos. Ilgoji grįžtamojo ryšio linija. Trumpoji grįžtamojo ryšio linija. Labai trumpa grįžtamojo ryšio linija. Adenohipofizės hormonai somatotropinas. Miegas , stresas , fiziniai pratimai , ūminė hipoglikemija , badavimas. Adenilatciklazę ir per cAMP susidarymą. Baltymų sintezę raumenyse. Adenilatciklazės ir cAMP sistemą. Fosfatidilinozitolio ciklą ir fosfolipazę. Skatina skydliaukės augimą. Tiroidinių hormonų sintezę ir sekreciją skydliaukėje. Aktyvina per baltymų , nukleorūgščių sintezę. Skatina gliukozės oksidaciją pentozių cikle. Veikia per fosfolipazę C ir fosfatidilinozitolio ciklą. Sėklidžių Sertolio ląstelėse. Sėklidžių Leidigo ląstelių membranose. Per cAMP ir adenilatciklazę. Iš baltymo propiomelanokortino. Antinksčių žievės pluoštinės srities ląstelių membranose. Skatina antinksčių žievės augimą. Kortikosteroidų sintezę ir sekreciją. Melanino sintezę ir odos pigmentaciją. Hormonų cheminė prigimtis ir jų veikimo mechanizmas. Adrenalinas , noradrenalinas ir dopaminas. Beveik visų organų ląstelių branduoliuose. Slopina gonadotropinų ir gonadoliberinų sekreciją. Statinai ir liberinai. Veikia per adenilatciklazę ir cAMP. Veikia per adenilatciklazės ir cAMP sistemą. Veikia per adenilatciklazės ir cAMP mechanizmą. Pieno liaukose ir gimdos lygiuosiuose raumenyse. Veikia per fosfolipazės C sistemą ir fosfatidilinozitolio ciklą. Inkstų kanalėlių epitelyje. Kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse. Aktyvina fosfolipazę C ir fosfatidilinozitolio ciklą. Veikia per adenilatciklazę ir cAMP sistemą. Veikia per adenilatciklazės sistemą. Šilumino šoko baltymais. Su DNR susijungiantis domenas. Hormonams jautrius elementus. Skatinama arba slopinama tam tikrų genų raiška.


Hormonai – medžiagos, kurių ląstelės išskiria nedidelį kiekį, kraujas jas perneša iki ląstelių taikinių, kuriuose hormonai jau reguliuoja metabolinius procesus. Hormonai veikia fiziologinius procesus, pvz., ląstelių augimą, širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį, reprodukcinės sistemos aktyvumą.

Tam tikroms nervų sistemos ląstelėms yra būdinga neurosekrecija – sugebėjimas sintetinti ir išskirti biologiškai aktyvius neurohormonus. Žinduolių organizme neurosekrecinių ląstelių yra pagumburyje. Pagumburio neuronai reaguodami į ateinančiu iš CNS impulsus išskiria neurohormonus – liberinus ir statinus. Liberinai ir statinai per hipofizės vartų kapiliarus patenka į priekinę ir tarpinę hipofizės dalis ir reguliuoja hipofizės hormonų sekreciją (liberinai – skatina, statinai – slopina).

Jų poveikyje išskiriami hipofizės hormonai (iš priekinės ir tarpinės hipofizės dalių). Hipofizės tropiniai hormonai jau gali veikti kitas endokrinines liaukas, skatindami jas išskirti atitinkamus hormonus, kurie jau veikia taikinių ląstelių receptorius.

Kai išskirtų periferinėse endokrininėse liaukose hormonų kiekis kraujyje pasiekia tam tikrą konc., tropinių ir neurohormonų sintezė ir sekrecija yra slopinama grįžtamuoju ryšiu. Galutiniai periferinių endokrininių liaukų hormonai jungiasi su savaisiais receptoriais, kurie yra adenohipofizės, pagumburio ar CNS ląstelių viduje arba išorėje ir slopina juos hormonų išsiskyrimą. Tai vadinamoji ilgoji grįžtamojo ryšio linija.

Savo ruožtu tropiniai hormonai irgi jungiasi su savaisiais receptoriais, esančiais pagumburyje ir slopina neurohormonų išskyrimą – tai trumpoji grįžtamojo ryšio linija.

Pagumburio neurohormonai sąveikauja su savaisiais receptoriais pačiame pagumburyje ir slopina savo sintezę – tai labai trumpa grįžtamojo ryšio linija.

Neurohipofizės ląstelės pačios hormonų negamina, bet kaupia pagumburio branduoliuose susintetintus peptidinius hormonus – vazopresiną ir oksitociną.

somatotropinas – tai augimo hormonas, sekretuojamas iš adenohipofizės somatoliberino poveikyje. Išskirtas somatotropinas yra augimo hormonas iš 191 a.r. – tai yra baltymas. Jo sekreciją didina įvairūs veiksiniai – miegas, stresas, fiziniai pratimai, ūminė hipoglikemija, badavimas. Jo receptorių yra daugelyje organizmo audinių. Jis veikia aktyvindamas Labiausiai jis veikia raumenis, skatindamas a.r. pernašą į raumenų ląsteles ir baltymų sintezę raumenyse. Tai anabolinis poveikis. Jis lėtina gliukozės pernašą ir oksidaciją – glikolizę slopina (raumenų ir riebalinėse ląstelėse). Jis prisideda aktyvindamas lipolizę.

tirotropinas – tai 30 kDa glikoproteinas, α ir β dimeras, sekretuojamas tiroliberino poveikyje. Tiroliberinas Pirmąją minutę veikia per cAMP ir adenilatciklazę, o vėliau poveikis pasireiškia per fosfatidilinozitolio ciklą ir fosfolipazę C. Tirotropino veikimas skatina skydliaukės augimą ir Jis skydliaukę taip pat aktyvina per baltymų, nukleorūgščių sintezę, dėl to didėja tirocitų skaičius. Jis taip pat skatina gliukozės oksidaciją pentozių cikle, iš ten gaunamas NADPH, kurio reikia jodo įsisavinimui skydliaukėje.

  • Biologija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Deimante
  • 6 puslapiai (2460 žodžių)
  • Gimnazija
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 197 KB
  • Hormonų sintezės ir sekrecijos reguliavimas konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Hormonų sintezės ir sekrecijos reguliavimas konspektas . (2017 m. Gegužės 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/hormonu-sintezes-ir-sekrecijos-reguliavimas-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 19 d. 05:19