Horodlės unija


Horodles sutartis. Horodlės unijos aktas. Horodlės aktas. Horodlės sajunga. Harodles unija. Horodles unijos salygos. Harodles unij. Horodles unijos reiksme. 1413 horodles unija. Horodles unijos pazeidimu.

Istorijos referatas. Lietuvos ir lenkijos santykiai iki harodles akto. Harodles suvaziavimas ir jo aktai. Lenkiskuju herbu suteikimas lietuvos bajorams. Harodles aktu reiksme. Naudota literatūra. Jie keitėsi net keletą kartų. Pirmiausia, kai jogaila išėjo į lenkiją, jis ir visi kunigaikščiai pasižadėjo, kad lietuva bus su lenkija sujungta ir paties jogailos valdoma. Kaip ji bus valdoma, tada dar nebuvo numatyta. Vėliau jis suprato, kad iš krokuvos bus neįmanoma valdyti lietuvos, ir jogaila savo vietininku lietuvoje paskyrė brolį skirgailą.


Jie keitėsi net keletą kartų. O kai skirgaila nepajėgė tvarkyti Lietuvos ir kai vytautas, sukėlęs bajorus ir kunigaiščius, nepatenkintus lenkų kišimusi į Lietuvos vidaus reikalus, pradėjo kovą, - jogaila savo vietininku pastatė vytautą. Jis gavo dar platesnes teises, negu turėjo skirgaila ir, labai greitai iškilęs, pasidarė visiškai savarankišku valdovu. Lenkai pabūgę jo savarankiškumo ėmė reikalauti iš naujo suformuoti vytauto ir Lietuvos santykius su jogaila bei lenkija. Kai lenkijoje po jadvygos mirties pašlijo jogailos būklė, o vytautas po nelaimingo vorsklos mūšio atsidūrė keblioje politinėje painiavoje, tai, nenorėdamas dar labiau paaštrinti santykių su lenkija, jis sutiko iš naujo suformuoti Lietuvos ir lenkijos santykius. Tada atsirado vadinamieji vilniaus ir radomo aktai. Jais vytautas savarankiškumas buvo patvirtintas, jis pats buvo pripažintas visos Lietuvos valdovu, bet kartu buvo nustatyta, kad Lietuva, kaip atskira valstybė, turės gyvuoti tik iki gyvos jo galvos; jam mirus, ji turėjo atitekti jogailai ar jo įpėdiniams, lenkų karaliams.

Vytautas su šitokias lenkų reikalavimais sutiko, nes, turėdamas daug rūpesčių Lietuvoje, nenorėjo nei pats pyktis su lenkais nei padaryti keblumų jogailai, kuris ir be to jau nesugyveno su lenkais ir net buvo žadėjęs grįžti į Lietuvą. Vytautui daug patogiau buvo dėl ramybės nusileisti, juo labiau, kad jis tikėjosi Lietuvos likimą išspręsti vėliau. Pagaliau, kas jam bus mirus, apie tai jis mažai galvojo, nes nei jis nei jogaila dar neturėjo jokių įpėdinių. Todėl vėlesniojo valstybės likimo klausimas daugiau rūpėjo ne jiems, o paties kraštams, Lietuvai ir lenkijai.

šis 1401 m. Susitarimas nei kiek nekliudė vytautui tęsti savo politikos. Pripažintas didžiuoju Lietuvos kunigaiščiu, jis iš visų dar likusių sritinių kunigaištėlių pareikalavo sau ištikimybės priesaikos, ir jie visi jam prisiekė taip pat, kaip kad anksčiau prisiekdavo jogailai. Todėl šis susitarimas išėjo jam į naudą. Kunigaiščiai pasidarė ne be jogailos, o jo valdiniai. Tuo būdu Lietuvoje tebuvo vienas valdovas – vytautas. Kai lenkai, pabūgę jo savarankiškimo, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, jis vėl parašė raštus, kuriais pasižadėjo laikytis 1401-jų metų sutarties. Patraukęs į savo įsigalėjęs ir pasidaręs tikru Lietuvos valdovu, vytautas vis dėl to neketino nutraukti santykių su jogaila ir lenkija. Sąjunga su lenkija Lietuvai buvo dar reikalinga, nes byla su ordinu nepasibaigė net tada kai ordinas buvo sumušyas tanenbergo laukuose.

1413m. Rugsėjo-spalio mėn.

  • Istorija Referatai
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (990 žodžių)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 10 KB
  • Horodlės unija
    8 - 2 balsai (-ų)
Horodlės unija. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/horodles-unija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:09