Hospitalinės infekcijos skaidrės


Slaugos skaidrės. Darbo tikslas. Uždaviniai. Hospitalinės infekcijos. Užsikrėtimo būdai. Hospitalinės infekcijos rizikos veiksniai. Hospitalinės infekcijos ir jų simptomai. Šlapimo takų infekcijos. Apatinių kvėpavimo takų ir plaučių infekcija. B hepatitas. Instravaskulinių kateterių infekcija. Operacinių žaizdų infekcijos. Hospitalinių infekcijų profilaktika ir gydymas. Bendroji profesinių virusinių infekcijų profilaktika. Išvados. Literatūra.


Išanalizuoti hospitalinių infekcijų užsikrėtimo būdus, rizikos veiksnius bei taikomas profilaktines priemones ir hospitalinių infekcijų gydymą.

Kas yra hospitalinės infekcijos? Kokie yra užsikrėtimo būdai? Kokios yra 5 hospitalinės infekcijos? Jų simptomai? Kokie yra hospitalinių infekcijų rizikos veiksniai? Hospitalinių infekcijų profilaktika. Koks yra hospitalinių infekcijų gydymas?

Galimi įvairūs užsikrėtimo būdai: Kontaktinis; Oro lašelinis; Alimentinis. Hospitalinės infekcijos gali būti: Endogeninės; Egzogeninės Netinkamos sanitarinės sąlygos gydymo įstaigose: nesilaikoma higienos reikalavimų trūksta slaugos priemonių.

Paciento rizikos veiksniai: Ilgas gydymasis ligoninėje; Sunki būklė, koma. Gydymasis intensyvios terapijos skyriuje daugiau kaip 48 valandas; Nusilpęs ligonio imunitetas; Nutukimas, cukrinis diabetas, badavimas; Bronchinė astma arba lėtinis obstrukcinis bronchitas; Amžius (senyvi žmonės, naujagimiai, kūdikiai); Pailgėjusi arba komplikavusis chirurginė operacija; Ilgai stovintys intraveniniai arba šlapimo pūslės kateteriai; Sunki trauma, nudegimas; Daug invazinių procedūrų; Didžiausia rizika užsikrėsti hospitaline infekcija tenka reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus pacientams, vaikai iki 1metų.

Šlapimo takų infekcijos Kvėpavimo takų infekcijos ir plaučių infekcijos Hepatitas B Intravaskulinių kateterių infekcija Operacinių žaizdų infekcijos.

Simptomai: dažnas ir skausmingas šlapinimasis (dizurija) , perštėjimas, pilvo apatinės dalies bei juosmens srities skausmais, karščiavimas. Ji sudaro 40proc. ligoninėse įgytos infekcijos. Kateteriai turi būti pašalinti kuo greičiau, o jei būtin ilgalaikė kateterizacija, reikia suformuoti epicistomiją, nes kitaip didėja rizika Ūmus cistitas yra dažniausia šlapimo takų infekcija. Gydoma 10-14 dienų, vienu uroantiseptiškai veikiančiu antibakteriniu vaistu.

  • Slauga Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (873 žodžiai)
  • Kolegija
  • Slaugos skaidrės
  • MS PowerPoint 450 KB
  • Hospitalinės infekcijos skaidrės
    10 - 5 balsai (-ų)
Hospitalinės infekcijos skaidrės. (2015 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/hospitalines-infekcijos-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:45