Humoro psichologija referatas


Psichologijos referatas. Įvadas. Humoro teorijos. Humoro jausmas gimsta vaikystėje. Humoro skirtumai tarp lyčių. Humoras ir sveikata. Išvados. Literatūros sąrašas.


Greenwald (1977) yra pasakęs „Aš esu labai susirūpinęs tuo, kad psichologai susidomėjo humoru. Tai yra beveik taip pat blogai, kaip ir faktas, kad Bažnyčia domisi seksu. Jie atims visą iš šių reiškinių gaunamą malonumą“ (Monro, 1988). Nors psichologai ir rizikuoja prarasti malonumą, tyrimai šioje srityje yra ganėtinai svarbūs ir padedantys atskleisti dar daugiau žmogaus mąstymo ir elgesio ypatumų.

Humoras yra vienas iš esmingiausių socialių fenomenų, kadangi kiekvienas juokas reikalauja tiek pasakotojo, tiek ir klausytojų auditorijos. Psichologija nagrinėdama humoro fenomeną stengiasi atskleisti kas įtakoja, kad vieni tampa humoro skleidėjais, o kiti priėmėjais. Aiškinasi kas lemia, kad vieni žmonės turi humoro jausmą, o kiti ne. Taip pat gilinamasi ar kaip ir kai kuriose kitose srityse humore yra skirtumų tarp lyčių. Stebima kaip humoras veikia žmonių sveikatą ir ar galima juo gydyti.

Labai dažnai mes juokiamės iš žmonių, nes jie turi tam tikrų trukumų ar ydų, arba dėl to, kad jie patenka į nepatogias situacijas ar patiria nesėkmę. Šykštuolis, besotis, girtuoklis yra dažnos komedijų figūros, kaip ir žmonos valdomas vyras ar vyras, kuriam trenkia su kreminiu tortu. Taip pat mes juokiamės iš klaidų, iš mokyklos verksnių, iš klaidingos tarties, blogos gramatikos. Tai gana grubūs pavyzdžiai, tačiau gali būti, kad netgi subtiliausias humoras kyla iš to ir kad malonumas, kurį mes patiriame kyla iš svarbos tų, iš kurių mes juokiamės. Remiantis šiuo požiūriu, visas humoras yra pašaipus (Monro, 1988).

Thomas Hobbes (1588 – 1679) yra šios teorijos pradininkas. Jis teigė, kad „Juokas yra netikėtos didybės rūšis“; žodžiu „didybė“ jis norėjo pasakyti „tuštybė“ arba „savigarba“. Jis pridūrė, kad mes juokiamės iš kitų nesėkmių ar silpnumo, iš mūsų pačių kvailybės, parodydami, kad esame sąmoningi ją nugalėti, taip pat iš netikėtos mūsų pačių sėkmės (Monro, 1988).

Akivaizdi Hobbes kritika yra tai, kad jo formulė yra per siaura, kad apimtų kiekvieną humoro rūšį. Jos negalima pritaikyti žodžių žaismui arba visiems komiškiems charakteriams. Taip pat, pranašumo teorijos atsiriboja nuo svarbaus humoro elemento – nesuderinamumo. Pavyzdžiui, kai vaikai pakeičia žodžius visiems gerai žinomoje dainoje, mes juokiamės ne todėl, kad buvo padaryta klaida, bet todėl, kad nauji dainos žodžiai skambėjo juokingai (Monro, 1988).

Populiariausios ir labiausiai dominuojančios teorijos yra laikomos nesuderinamumo – mes tikimės vieno, tačiau gauname visai ką kitą. Tai puikiai iliustruoja šis anekdotas:

Humoras, remiantis nesuderinamumo teorijomis, yra neatsiejamas nuo atradimo „netinkamo per tinkamą“. Tai nėra paprasčiausiai tai, kad tarp akivaizdžiai skirtingų dalykų yra randami netikėti ryšiai: mūsų tinkamumo supratimas taip pat yra įtraukiamas. Kiekvienoje visuomenėje tokia nuostata yra laikoma tinkama vieniems dalykams, tačiau kitiems ne ir kuria tam tikrus stereotipus, tokius kaip tipiškas politikas, poetas ar senmergė. Humoristas ištraukia į šviesą nepatogius faktus, kurie suardo šį požiūrį ir pakeičia šiuos stereotipus. Šis efektas sukelia abejonių tradicinėje vertybių sistemoje, tačiau kartais humoras gali atsirasti žmogaus, kuris nesugeba gyventi laikantis tradicinių reikalavimų, sąskaita. Taigi humoras kartais būna radikalus, o kartais konservatyvus savo prasme. Kartais nėra aišku kurį efektą yra ketinta panaudoti (Monro, 1988).

Kadangi humoras dažnai kelia tradicinių socialinių reikalavimų klausimą, jis gali būti laikomas kaip įgalinantis mus išsilaisvinti nuo suvaržymų paklusti tiems reikalavimams. Išsilaisvinimas gali būti tik laikinas, dažniausiai tai nėra rimti iššūkiai tradicinei moralei, tačiau tai leidžia mums išlaisvinti seksualinius impulsus, kuriuos slopina visuomenė. Dar daugiau, žmonės, kurie patiria įtampą, gali pratrūkti kvatoti iš juoko jei įtampa netikėtai pašalinama. Taip yra todėl, kad humoro pagrindinis elementas nėra nei pranašumo jausmas, nei nesuderinamumo supratimas, o tiesiog išsilaisvinimo pojūtis, kuris kyla iš suvaržymų pašalinimo (Monro, 1988).

  • Psichologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3545 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Humoro psichologija referatas
    10 - 5 balsai (-ų)
Humoro psichologija referatas. (2015 m. Rugsėjo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/humoro-psichologija-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:54