Humoro psichologija


Rasinys apie juoka. Kaip pagerinti humoro jausma. Kaip tobulinti humoro jausma. Rasinelis apie juoka. Juokas zmogaus gyvenime ese. Aristotelis humoras. Humoras padeda. Rasiniai apie juoka. Humoras psichologija. Ar zmogui reikalingas humoro jausma rasinys.

Psichologijos referatas. Įvadas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Juoko istorija. Humoras – teigiamas žmogaus sveikatai. Humoro reikšmė asmenybei. Lemia ir aplinka. Humoro jausmas gimsta vaikystėje. Humoro vaidmuo vyrų ir moterų santykiuose. Humoras mūsų gyvenime. Padeda atsipalaiduoti. Kaip mes juokaujame. Humoras darbe. Arogantiškas vadovas. „minkštas“ vadovas. Solidus kolega. Naujokas. Darbe galima ir reikia juokauti. Juokauti gali ne tik vadovybė. Humoras – santykių „alyva“. Humoras gali pagerinti darbo kokybę? Humoras lietuvių literatūroje. Išvada. Literatūra.


Humoro jausmas – tai talentas, kurį žmogui padovanojo pati gamta. Nėra rakto šiai paslapčiai išaiškinti. Dažnai humoro jausmas priklauso nuo sugebėjimo ir mokėjimo juoktis pačiam iš savęs, Ne ypač rimtai žvelgti į save – ne taip rimtai, kad nebesuprastume humoro.

žodis humoras visiems sukelia šypsnį. Visi humoro kriterijai pastebimi tuomet, kai pradedame bendrauti su žmogumi. Humoras - tai gyvenimo įprasminimas. Jis priverčia žmones manyti, kad jie lengvai galės įveikti gyvenimo sunkumus ir nesėkmes. Dar aristotelio laikais buvo manoma, kad humoro jausmas apsaugo žmogų ir padeda jam tvirtai jaustis, net ir užpuolus negandoms. Aristotelis teigė, kad humoras - tai triumfo jausmas. Humoras yra galbūt žymiausias civilizacijos laimėjimas, tai jėga, kuri atneša žmonėms džiaugsmą ir gerovę. Ir kinta priklausomai nuo epochos, žmonių interesų. Įvairiose gyvenimo srityse humoro reikšmė didėja arba mažėja. Humoras ir juokas yra galinga jėga, kuri veikia žmones ir padeda gyvenime, bei sėkmingai dirbti.

Kasdieniniame gyvenime dažnai manoma, jog linksmi žmonės yra lengvabūdžiai ir slopinama jų humoro apraiškas. Prisiminkime filosofą sokratą: ar rimtumas gali būti kliūtis juokui? Aš manau, kad daug geriau siekti rimties linksmų žingsnių. Paaiškinkite man, koks jis žmogus, jeigu atmeta linksmumą – džiaugsmingąją žmogaus dalį? .

Juokas tvirtai įaugęs į žmogaus natūrą bei kultūrą. Juokas visados reiškia savo pranašumo jautimą. Tačiau juokas turi būti saikingas, nes juokdamasis žmogus gali parodyti atvirai ir savo trūkumus. Juokiamės, kai netikėtai pamatome, jog dalykas yra ne toks, koks turėtų, mūsų manymu, būti, kai pamatome nesutapimą tarp to, kuo dedamasi, ir to, kas iš tikrųjų yra, kai paaiškėja, jog tikslas neatitinka priemonių, kuriomis jo siekiama, kai veiksmai neatitinka pasiektų rezultatų, kai pretenzijos neatitinka galimybių, kai išvados neatitinka analizės.

Psichologai, gydytojai, pedagogai ir kitų profesijų žmonės domisi, kaip humorą ir juoką panaudoti žmogaus labui. Teigiama, kad humoro jausmas yra būdingas dvasiškai stiprioms asmenybėms ir visada yra pagrįstas aukštais etinjuokas – tai geriausias relaksacijos būdas. Bet jei neleisime sau matyti gyvenimo linksmybių, būtų sunku taip maloniai atsipalaiduoti.

Prisiminkime karalių juokdarius – valdovų gyvenimas nebuvo linksmybių kupinas, tad labai svarbus asmuo dvare ir buvo juokdarys. Žmonija juokauti pradėjo tada, kada reikėjo mažiau rūpintis visais žemiškais materialiais dalykais, kada žmonės pradėjo kalbėti daugiau.

Humoro psichologija. (2011 m. Vasario 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/humoro-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:06