Į atmosferą išmetamų teršalų apskaita bei mažinimo priemonės


Aplinkos referatas.

Įvadas. Atmosferos strūktura ir sudėtis. Atmosferos antropogeniniai taršos šaltiniai. Vilniaus miesto į orą patenkančių teršalų emisijos apskaita. Į atmosferą išmetamų teršalų mažinimo priemonės. Išvados. Informaciniai šaltiniai.


Darbo objektas į atmosferą išmetamų teršalų apskaita bei mažinimo priemonės.

Darbo tikslas – aprašyti į atmosferą išmetamų teršalų apskaitą bei mažinimo priemones.

Darbo uždaviniai:

3.Išanalizuoti Vilniaus miesto teršalų emisijos į orą patenkančių iš stacionarių objektų.

Informacijos šaltinių apžvalga: internetas, techninė literatūra, metodinė medžiaga, techniniai reglamentai.

Darbo metodika ir priemonės: apibendrinimas, duomenų analizė.

Mezosferoje (55-95 km sluoksnyje) temperatūra nukrinta iki 70-80oC. Šis sluoksnis mažai ištirtas.

Pagrindinis atmosferos taršos šaltinis Lietuvoje yra autotransportas, kuris į aplinką išmeta apie 350 tūkst. tonų įvairių teršalų. Iš pramonės ir energetikos objektų į aplinką patenka apytikrei 152 ir 71 tūkst. ttonų teršalų. Daugiausia teršalų į atmosferą išmeta chemijos ir naftos perdirbimo (54 tūkst.tonų) bei statybos ir statybinių medžiagų (53 tūkst.tonų) pramonės įmonės.

Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikyti visas kenksmingas medžiagas techniškai sunkiai įmanoma, be to, norint padidinti oro valymo veiksmingumą, reikia daugiau piniginių sąnaudų, sudėtingesnių ir brangesnių įrenginių. Dar teršalų kiekį galima sumažinti valant dujas nuo cheminių bei mechaninių (aerozolių) priemaišų, diegiant pažangias ggamybos technologijas su mažai atliekų. Šis būdas veiksmingesnis, nes jis iš esmės mažina atmosferos taršą, be to racionaliai naudojamos žaliavos ir jų atliekos, bet tam reikalingos gana didelės investicjos. Geriausia derinti abu būdus.

Energetikos objektuose atliekos ir kenksmingos medžiagos susidaro ddeginant įvairių rūšių kurą. Kai kurių stambių pasaulių šiluminių elektrinių deginamo kuro naudingumo koeficientas yra 0,4-0,42 vidurkis būna 0,34-0,35. Jei atsižvelgtume į tinkluose patiriamus energijos nuostolius vienai energijos rūšiai virstant kita , tai naudingumo koeficientas sumažėtų du ir daugiau kartų . Taigi didelė dalis šiluminės energijos paprasčiausiai nepanaudojama ir kartu su kitomis kenksmingomis medžiagomis išsisklaido po atmosferą.

Naudojamame mazute yra apie 2,5 % sieros, todėl atmosfera teršiama padidintais sieros dioksido kiekiais. Sieros pašalinimas iš mazuto gerokai sumažintų aplinkos taršą, bet ttuomet energijos objektų kapitaliniai įdėjimai padidėtų 30 % , pašalinus 0,5 % sieros kiekio , skysto kuro kaina pakiltų 15 %. Anglies ir azoto oksidų išmetimą būtų galima sumažinti geriau reguliuojant katilinių kūrimo režimą.

Viena iš svarbiausių priemonių atmosferos taršai mažinti būtų ekologiškai švaresnio kuro-gamtinių dujų vartojimas.

  • Aplinka Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2361 žodis)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 393 KB
  • Į atmosferą išmetamų teršalų apskaita bei mažinimo priemonės
    10 - 9 balsai (-ų)
Į atmosferą išmetamų teršalų apskaita bei mažinimo priemonės. (2016 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/i-atmosfera-ismetamu-tersalu-apskaita-bei-mazinimo-priemones.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:55