Įdarbinimo paslaugų administravimas


Vadybos bakalauro darbas.

Įvadas. Įdarbinimo tarnybų veiklos principai. Įdarbinimo kaip socialinės paslaugos vystymasis XX a. Lietuvos darbo teisė. Tarptautinių dokumentų analizė. Konvencija dėl privačių įdarbinimo agentūrų. Valstybinės ir privačių įdarbinimo tarnybų veiklos lyginamoji analizė. Lietuvos darbo biržos veikla Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos veikla užsienyje. Privačių įdarbinimo tarnybų veikla Lietuvoje. Privačių įdarbinimo įmonių veikla užsienyje. Lyginamoji analizė. Įdarbinimo kaip socialinės paslaugos tobulinimo galimybės Lietuvoje. Bendradarbiavimo tarp įdarbinimo tarnybų skatinimas. Įstatyminės bazės tobulinimas. Kovos su nedarbu priemonių efektyvumo didinimas. Įdarbinimo tarnybų personalo kvalifikacijos kėlimas. Išvados ir pasiūlimai. Literatūra. Priedai.


Viena iš aktualiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje – tai bedarbiai ir nuolat didėjantis jų skaičius. Todėl valstybė vis didesnį dėmesį skiria efektyvių priemonių ieškojimams šiai problemai spręsti.

Viena iš priemonių, mažinant nedarbą – įdarbinimo tarnybų vystymas, kurios gali būti apibrėžiamos, kaip tarpinės sistemos tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, kurių tikslas darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo tobulinimas. Valstybines užimtumo garantijas įgyvendina – valstybinių įdarbinimo tarnybų sistema, Lietuvoje vadinama – Lietuvos darbo birža (toliau LDB), kurią sudaro Respublikinė darbo birža su 46 teritorinėmis darbo biržomis, išsidėsčiusiomis po visą Lietuvos teritoriją. Tarptautinė darbo organizacija (toliau TDO), kuri numato tarptautinę politiką ir kuria programas, siekdama padėti gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas visame pasaulyje, taip apibrėžia valstybinių įdarbinimo tarnybų pagrindinę funkciją. Tačiau šalia valstybinių įdarbinimo tarnybų, kuriasi ir sėkmingai vystosi privačios, kurios Lietuvoje pradėjo steigtis tik po nepriklausomybės atkūrimo, nors kitose pasaulio valstybėse egzistavo jau žymiai anksčiau ir turi nemažą praktiką. Tai nauja sritis Lietuvos darbo rinkoje. TDO pateikia tokį privačių įdarbinimo tarnybų apibrėžimą – t. y. bet koks fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausantis nuo valstybinės valdžios įstaigų, teikiantis vieną ar daugiau šių darbo rinkos paslaugų:

su įdarbinimu susijusių prašymų parinkimo paslaugos;

darbuotojų įdarbinimo paslaugos, tikintis, kad jie taps prieinami trečiajai šaliai, fiziniam ar juridiniam asmeniui;

kitos su darbo ieškojimu susijusios paslaugos, kurias nustato kompetentinga valdžios įstaiga, pasitarusi su dauguma darbdavius ir darbuotojus atstovaujančių organizacijų[18].

Visuomenės informuotumas apie valstybinių įdarbinimo tarnybų veiklą Lietuvoje didelis, o tuo tarpu apie privačių įdarbinimo tarnybų veiklą, išskyrus, kad pastarosios egzistuoja ir teikia įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas, daugiau nieko nežinoma. Taip pat ir kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už darbo rinkos politikos formulavimą bei kontrolę, apie privačių įdarbinimo tarnybų, tarpininkaujančių įdarbinant Lietuvoje, veiklą, negauna jokios ataskaitos, kadangi jos neįpareigotos teikti informaciją apie įgyvendintą veiklą. Tarpininkaujančios įdarbinimui užsienyje teikia bendro pobūdžio informaciją apie teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tačiau detalesnė informaciją apie jų veiklą neskelbiama. Dar mažiau žinoma apie užsienio valstybių patirtį bei numatomą strateginę kryptį, sąlygojančią būtent privačių įdarbinimo tarnybų veiklą.

Darbo aktualumas - siekiant didinti užimtumo galimybes, labai svarbu išanalizuoti įdarbinimo tarnybų veiklos principus, tobulinimo galimybes, bendradarbiavimo tarp valstybinių ir privačių įdarbinimo tarnybų reikšmę.

Tyrimo tikslas – ištirti įdarbinimo tarnybų (valstybinių ir privačių) veiklos ypatumus bei tobulinimo galimybes Lietuvoje, išanalizuoti įdarbinimo tarnybų veiklą ir rezultatus ir parengti pasiūlymus jos plėtojimui bei tobulinimui.

Nustatyti kokios pagrindinės tarptautinių dokumentų nuostatos, reglamentuojančios įdarbinimo tarnybų veiklą.

Nustatyti kaip vystoma Lietuvos darbo biržos bei privačių įdarbinimo tarnybų veikla.

Nustatyti kokie įdarbinimo tarnybų veiklos rezultatai.

Nustatyti kokios numatomos tendencijos, prognozės bei tobulinimo galimybės galėtų būti aktualios Lietuvai.

Tyrimo objektas – įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Tyrimo metodai: stebėjimas ir dokumentų turinio analizė

Tyrimo struktūra: darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojioje aptariami bendri įdarbinimo tarnybų principai ir įstatiminė bazė. Antroje atlikta lyginamoji analizė tarp Valstybinių ir privačių įdarbinimų įmonių. Trečioje dalyje aptartos įdarbinimo kaip socialinės paslaugos galimybės Lietuvoje.

Nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, kuris yra lankstesnis, labiau pritaikytas prie dabartinių ekonominių realijų, skatinantis priimti sprendimus darbdavių ir profsąjungų dvišaliu susitarimu, įtvirtinantis lanksčias darbo formas.

Darbo kodekse taip pat nurodyta ir įdarbinimo sąvoka:

Darbo kodeksas nurodo kas gali teikti įdarbinimo paslaugas : 

2. Bedarbiams teikiamų įdarbinimo paslaugų ir paramos formas bei tvarką nustato specialus įstatymas.

  • Vadyba Bakalauro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 42 puslapiai (10164 žodžiai)
  • Vadybos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 139 KB
  • Įdarbinimo paslaugų administravimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Įdarbinimo paslaugų administravimas. (2016 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/idarbinimo-paslaugu-administravimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:54