Idealaus moteriškumo vaizdiniai Jurgos Ivanauskaitės kūrinyje „Mėnulio vaikai“


Filologijos kursinis darbas. Įvadas. Feminizmas. idealaus moteriškumo samprata. Idealaus moteriškumo vaizdiniai jurgos ivanauskaitės romane „Mėnulio vaikai“. Romano Mėnulio vaikai pagrindinės veikėjos bruožai. Savižudybės siekis. Meilės siekis. Įsimylėjimo reikšmė romano moterų dvasinės brandos sklaidai. Idealaus moteriškumo siekis – riba tarp svajų ir realybės. Išvados. Literatūra.


Tyrimo objektas – idealaus moteriškumo vaizdiniai

Pagrindinė darbo medžiaga – Jurgos Ivanauskaitės romanas „Mėnulio vaikai“.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti Jurgos Ivanauskaitės romane Mėnulio vaikai vaizduojamos moters paveikslą ir atrasti idealaus moteriškumo vaizdinius.

Norint pasiekti šį tikslą, reikia nustatyti darbo uždavinius:

2. Nustatyti, kokiais bruožais pasižymi romano Mėnulio vaikai pagrindinė veikėja;

3. Išanalizuoti įsimylėjimo reikšmę romano moterų dvasinės brandos sklaidai;

4. Nustatyti, kodėl idealaus moteriškumo siekis tampa riba tarp svajų ir realybės.

Šis darbas analitinio pobūdžio. Kaip jau minėta, pagrindinis šio darbo šaltinis yra Jurgos Ivanauskaitės romanas Mėnulio vaikai. Tačiau rašant apie feminizmą, feministinę kritiką ir jos aktualumą šiandien buvo remtasi ir kitais literatūriniais šaltiniais. Daugiausiai remtasi straipsniu Feministinė literatūros kritika vadovėlyje XX amžiaus literatūros teorijos (Vilnius, 2006) ir R. Pociūtės straipsniu Feministiniai tekstai - atviri rizikai, publikuotu straipsnių rinkinyje Feminizmas ir literatūra (Vilnius, 1996). Naudingi teorijos dalies rašymui buvo ir E. Kačkutė straipsniai Ar tebeaktualus ir tebemoteriškas moterų rašymas;  Literatūra 47(4) (Vilnius, 2005) ir Moterų tapatumai šiuolaikinėje britų ir prancūzų moterų literatūroje (Vilnius, 2011). Mažiausiai naudotasi I. Klimašauskienė ir R. Kailiūtė straipsniu Moters vaizdavimo stereotipai ir jų modifikacija XXa. Antrosios pusės lietuvių prozoje (Šiauliai).

Šio darbo struktūra susideda iš dviejų pagrindinių dalių – teorinės ir analitinės dalies. Teorinėje dalyje kalbama apie feminizmo istoriškumą ir bandoma išsiaiškinti idealaus moteriškumo sampratą. Analitinė dalis suskirstyta į tris skyrius, pirmame skyriuje apibūdinami pagrindinės veikėjos bruožai, antrame – analizuojama įsimylėjimo reikšmė kūrinio moterų gyvenime, o trečiame skyriuje nustatomos idealaus moteriškumo siekimo pasekmės. Iš viso to padaromos išvados.

Feminizmo sąvoka nėra lengvai apibrėžiama. Istoriškai tai yra ir politinis sąjūdis, ir sudėtingų teorijų visuma. Feminizmas atsirado tada, kai moterys ėmė abejoti moteriškumui teikiamomis reikšmėmis ir jo statusu bei įsitikino, jog šios reikšmės ir pažiūros nėra amžinos ar nekintamos, bet tik žmonių sugalvotos. Jis domisi lyčių ir galios santykiais, socialine lytimi bei moters tapatumo problema. Feminizmo teorija atriboja biologinę lyties sampratą nuo įvairių kultūrų sukurtos giminės kategorijos, reiškiančios skirtingas vyriškumo ir moteriškumo prasmes. Kadangi feminizmo judėjimų yra daugybė, jų tikslai ir veiklos metodai šiek tiek skiriasi. „Svarbus feminizmo teorijos laimėjimas yra tai, kad lyčių santykių egzistavimas buvo pripažintas problema“ – teigė Jane Flax. Galima suvokti, kad lyčių problema buvo nutylima, apeinama ir neanalizuojama ilgą laiką.

Feministinėje teorijoje ir lyčių studijoje labai svarbi socialinės lyties (giminės) kategorija. Ši koncepcija kilo iš Simone‘os de Beauvoir tezės, jog moterimi ne gimstama, o tampama. Asmuo gali būti moteris, tačiau savo požiūriu į pasaulį tokia nesijausti. Lytis (sex) feminizmo teorijoje suvokiama kaip biologinė kategorija, o giminė (gender) – kaip socialinis konstruktas. Angliškasis žodis sex ir prancūziškas sexe reiškia dviejų žmonių grupių skirtį pagal tai, kokį vaidmenį jie atlieka reprodukcijos akte, tuo tarpu žodis gender apibūdina tam tikrą seksualinį elgesį arba biologinės lyties interpretaciją. Socialinė lytis pradėta suvokti kaip neįgimta, bet per tam tikrą laiką sukuriama visuomenės. Iš to atsiranda skirtumai ir tarp žodžių moteriškas, moters ir feministinis. Moteriškas nurodo kultūros nulemtų bruožų rinkinį; moters – nuoroda į biologinius reiškinius, o feministinis reiškia politinę poziciją. Taip pat ir žodžiais vyriška, moteriška apibrėžiama savimonės kokybė, žmogaus reakcija, kuri yra priklausoma ne vien nuo lyties.

Kaip jau minėta, feminizmo judėjimų yra daug, bet svarbu tai, kad antroji feminizmo banga išsiskyrė į anglosaksišką ir prancūzišką. Esminis šios bangos konfliktas atsispindi lyginant dvi skirtingas feministinės kritikos mokyklas. Anglosaksiškasis feminizmas yra grįstas lygybės (equality) principu, o prancūziškasis – skirtingumo principu (difference). Pirmajam labiau rūpi socialinės, antrajam - psichologinės moters savitumo problemos. Iškyla du moteriški personažai – teigiamas bei socialiai integruotas ir neigiamas bei pavojingas visuomenei.

  • Filologija Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 18 puslapių (4309 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filologijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Idealaus moteriškumo vaizdiniai Jurgos Ivanauskaitės kūrinyje „Mėnulio vaikai“
    10 - 5 balsai (-ų)
Idealaus moteriškumo vaizdiniai Jurgos Ivanauskaitės kūrinyje „Mėnulio vaikai“. (2015 m. Kovo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/idealaus-moteriskumo-vaizdiniai-jurgos-ivanauskaites-kurinyje-menulio-vaikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 06:08