Ikimokyklinė įstaigos ugdymosi aplinka bei jos reikšmė vaikui


Pedagogikos diplominis darbas.

Įvadas. 21. Aplinkos poveikio vaikui šiuolaikinės interpretacijos. Aplinka ir vaiko raida psichologiniai sąveikos aspektai. Ikimokyklinio ugdymo institucijos aplinkos pedagoginės funkcijos. Aplinka įvairiose ugdymo(si) programose bei jos įtakai vaiko ugdymui. Socialinė aplinka ir jos įtaka vaikui. Šeimos, kaip socializacijos vaidmuo, formuojant šiuolaikinę vaiko aplinką. Tyrimo rezultatų analizė. Vaikų stebėjimo analizė. 33 Išvados. 35 Rekomendacijos. Santrauka. Summary. 38 Naudotos literatūros sąrašas.


Darželio ugdymo(si) aplinkos įtakos vaiko raidai problemų, joms adresuojamų funkcijų nagrinėjimas nėra naujas reiškinys. Mūsų šalies Utenos Kolegijos, Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo, Varėnos miesto centrinėje bibliotekoje, o taip pat interneto tinklapiuose buvo atlikta mokslinių šaltinių paieška, kuri atveria galimybes susipažinti su darbais nors iš dalies nušviečiančiais minėtą problemą. Vienu ir kitu požiūriu su nusikalstamų veikų kvalifikavimu susijusius klausimus nagrinėjo autoriai: S. Neifachas, V. S. Glebuvienė, O. Monkevičienė, A. Tarasonienė, K. Stankevičienė V. Gražienė bei kt.

Deja, tiek minėtų, tiek ir kitų autorių darbuose vargu ar rasime tikslų ir griežtai apibrėžtą atsakymą į mums rūpimą klausimą, nes jų tyrinėjamų problemų, taip pat ir siekiamų tikslų ratas buvo ne tik platesnis, bet ir savo kryptingumu skirtingas už šiame darbe numatytus siekius.

Darbo tikslas – atskleisti darželio aplinkos reikšmę vaiko ugdymui(si).

Darbo uždaviniai:

Analizuoti psichologinę, pedagoginę literatūrą nagrinėjamos temos aspektu.

Tirti ikimokyklinės ugdimosi aplinkos poveiki vaikų aktyvumui;

Atskleisti auklėtojų ir tėvų požiūrį į darželio vaikų ugdymo(si) aplinką ir juos palyginti.

Kurti vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinka;

Vis daugiau dėmesio kreipiame į vaiką, jo individualumą. Stiprėjantis ugdymo proceso humanizavimas ir demokratizavimas sąlygoja tai, kad svarbiausių ugdymo procesų sprendimų priėmimas artėja prie vaiko. Posūkis nuo akademiškai orientuoto vaiko ugdymo prie integralaus, visuminio, paskatino keisti požiūrį ir į vaiko ugdymo formas. Atsisakyta griežtos, akademinės pamokėlių struktūros, kuri buvo orientuota į pedagogo dominavimą bei vadovavimą vaiko veiklai, pripažinta paties vaiko teisė būti aktyviu ugdymo proceso subjektu.

Atsiliepiant į naująsias nuostatas, pakito požiūris į ikimokyklinuko ,,mokymąsi’’. Rementis J. Dewey nuomone, jog geriausiai ,,mokomasi per veiklą’’. Ž. Piaget mintimis, kad vaikai daugiausiai sužino manipuliuodami medžiaga, priemonėmis, kalbėdami, t.y. per save (Butkienė, Kepalaitė, 1996, p.183). šiuo atveju – pačiam vaikui dalyvaujant veikloje, išgyvenant, patiriant, svarstant ir randant atsakymus į iškilusius klausimus. Išryškėja vaiką supančios aplinkos veiksniai. Materialinės, ekonominės, biologinės, socialinės, kultūrinės ir dvasinės vertybės sudaro spektrą, kuriame augantis žmogus gali atrasti savo specifinį vaidmenį ir uždavinius.

Garry T. Moore (1994) pastebėjo, kad fizinei aplinkai vaikų ugdymo institucijose skiriamas per mažas dėmesys. Nepaisant pavadinimo ,,aplinka’’, ten, kur buvo vartojamas šis žodis, tik 8,8 % atvejais buvo kalbama apie fizinę aplinką. Jo nuomone, tapo įprasta, kad žodis ,,aplinka’’ daugiausiai suvokiamas kaip suaugusiųjų kiekybinis ar kokybinis poveikis vaikams, bendravimas su vaikais, įvairūs programų tipai. Tuo tarpu kai fizinei aplinkai, jos panaudojimui buvo skiriamas labai mažas dėmesys, ugdymo kokybė dažniausiai buvo vertinama tik socialiniu aspektu, t.y. saugumas, programų kokybė, bet labai mažai kalbama apie pačios fizinės aplinkos kokybę ir jos interpretavimą.

Matant kaip sparčiai formuojasi pažintiniai vaiko sugebėjimai, daugeliui pedagogų, psichologų kyla klausimai, kokie veiksniai tai sąlygoja. Dar prieš kelis dešimtmečius psichologų nuomonės dažnai buvo prieštaringos: vieni teigė, kad pažintinę vaiko raidą lemia tik biologiniai veiksniai (genai ir brendimas), kiti - kad svarbiausios yra aplinkos sąlygos (tėvų, pedagogų, fizinės aplinkos įtaka).

Autorių nuomone, labai svarbu, kad vaiką supanti aplinka sudarytų sąlygas jam pačiam kelti dominančias hipotezes, pačiam tikrinti jas praktikoje. Stebėdamas kas vyksta, lygindamas tai, ką jis atrado su jau turima informacija, užduodamas klausimus ir kartais rasdamas atsakymus, turimą informaciją vaikas pritaiko prie naujai gautos ir tuo dar labiau praplečia savo žinių lauką.

  • Pedagogika Diplominiai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 41 puslapis (10430 žodžių)
  • Kolegija
  • Pedagogikos diplominiai darbai
  • Microsoft Word 154 KB
  • Ikimokyklinė įstaigos ugdymosi aplinka bei jos reikšmė vaikui
    10 - 7 balsai (-ų)
Ikimokyklinė įstaigos ugdymosi aplinka bei jos reikšmė vaikui. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/ikimokykline-istaigos-ugdymosi-aplinka-bei-jos-reiksme-vaikui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:22