Ikimokyklinių vaikų žaidimai, jų įvairovė ir edukaciniai aspektai


Pedagogikos referatas.

Įvadas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimų ypatumai žaidimų erdvėse. Ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo ypatumai. Žaidybinės aplinkos įtaka vaikų bendravimui. Pagrindinės vaikystės žaidimų rūšys. Ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimų savitumas. Žaidimų įvairovė ir edukaciniai aspektai. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Pastebėta, kad penkiamečio kalbiniai gebėjimai yra ne tikslingai išmokti, o perimti bendraujant su suaugusiaisiais, žaidžiant su bendraamžiais. J. Piaget įrodė, kad ankstyvajame amžiuje vaiko kalba tobulėja, jam žaidžiant žaidimus. Vaikas kalbos ne mokomas, o pats ją išmoksta, tik reikia sudaryti tam tikras sąlygas. L. Vygotskis, kiti psichologai atskleidė, kad vaikas pasaulį suvokia kaip visumą, t. y. jam būdingas sinkretiškumas. Ir kalbos formų vaikas neperima „pabirai“: klausydamas, kaip kalba suaugusieji, pats kalbėdamas kartu „pasiima“ gimtosios kalbos modelį.

Žaisdamas su žaislais ikimokyklinukas realizuoja visus svarbiausius poreikius: pažintinius, bendravimo, praktinio veikimo, judėjimo. Taip jis atskleidžia visas savo galimybes ir gebėjimus. Dėl savo specifiškumo, skirtingumo nuo kitos veiklos, žaidimas užima ypatingą vietą vaiko gyvenime. Tai tarsi vaiko saviauklos, ryšių su aplinka formavimo būdas. Jovaiša L. (2007) teigia, kad žaidimas yra laisvai pasirenkama, malonumą teikianti veikla, kuri tęsiasi visą gyvenimą, nors keičiasi jo pobūdis, žaislai, žaidimo rūšys. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimams, jų žaidybinių gebėjimų ugdymui, žaislų parinkimui. Esant didelei žaislų pasiūlai bandoma išsiaiškinti, ar bet kokia su žaidimu susijusi veikla skatina vaiko raidą, kaip galima ją veikti, plėtoti ir turtinti.

Pradžioje ikimokyklinio amžiaus vaikai žaisdami lavina įgūdžius. Jie žaidžia su daiktais esančiais šalia jų. Dažnai dviejų ar trijų metų vaikas imdamas ką nors į rankas, kartoja suaugusiųjų veiksmus. Svarbiausias būdas viso to išmokti – bendravimas su suaugusiais. Tai išplečia vaikų ir suaugusiųjų santykių reikšmę. Vėliau, ketvirtaisiais gyvenimo metais, vaikai jau žymiai judresni, fiziškai stipresni. Šiame amžiuje vis mažiau žaidžiami individualūs žaidimai. Juos pakeičia iliuziniai arba vaidybiniai siužetiniai. Jų esmė ta, kad daiktui ar veiksmui priskiriama visai netikėta paskirtis. Mergaitė bendraudama su lėle, pamėgdžiodama mamos ar kitų šeimos narių elgesį. Taip mažieji pradeda gilintis į savo bei aplinkinių žmonių vidinį pasaulį. Turtėjanti vaizduotė leidžia sukurti ypatingą pasaulio modelį, kuriame jis pats veikia. Per penktuosius gyvenimo metus išryškėja intensyvus domėjimasis reiškimų, poelgių, veiksmų priežastingumu. Penkiametis nenustygsta vietoje, nori trukšmingai žaisti, ryškiai reikšti jausmus. Penkiamečius vaikus labai domina meninė veikla: jie nori piešti, muzikuoti, žaisti teatrą. Šiuo metu pedagogui svarbu padėti sukurti, surasti šiai veiklai būtinas priemones. Šešerių metų vaikai be vargo atlieka begalę įvairiausių veiksmų. Šiame amžiuje žaidžiami įvairūs žaidimai, kuriuose vaikai jungiasi ne tik po 2 ar 3, bet ir visa grupė.

Ikimokyklinis amžius - aktyvaus pažinimo metas. Pirmieji septyneri vaiko gyvenimo metai labai svarbus periodas, kuriame dedami sveikatos, protinio, dorovinio, darbinio ir estetinio ugdymo pagrindai. Šiame mažiaus tarpsnyje vaikai labai mėgsta mėgdžioti. Atsižvelgdami į tai, suaugusieji auklėja vaikus savo pavyzdžiu, pasiremia meno pavyzdžiais, moko juos draugauti tarpusavyje, gerbti vyresniuosius, vertinti žmogaus darbą. Ikimokykliniame amžiuje populiarausi yra kūrybiniai vaidmeniniai, didaktiniai, judrieji ir tradiciniai žaidimai. Ikimokykliniame amžiuje žaidimas dažniausiai įvardijamas kaip pagrindinė ir labiausiai prieinama veikla, atitinkanti to amžiaus vaiko mąstymą, emocionalumą, aktyvumą, poreikį bendrauti.

Pagrindinis žaidimo bruožas yra vaiko veikla, teikianti jam malonumą. Žaidimas – tai augančios asmenybės pagrindas, pradžia, be kurios nebūtų įmanomas tolesnis vaiko vystymasis. Žaidimas ne tik veikia, bet ir atspindi ugdymą. Jo metu išryškėja asmeninės vaiko savybės, susijusios su socializacija. Ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda suvokti, kad visa, ką jie daro, turi priežastį ir pasekmes, taip pat šios veiklos pagalba pradedama prisiimti atsakomybė už savo elgesį.

  • Pedagogika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Inga
  • 17 puslapių (3834 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Ikimokyklinių vaikų žaidimai, jų įvairovė ir edukaciniai aspektai
    10 - 3 balsai (-ų)
Ikimokyklinių vaikų žaidimai, jų įvairovė ir edukaciniai aspektai. (2017 m. Vasario 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/ikimokykliniu-vaiku-zaidimai-ju-ivairove-ir-edukaciniai-aspektai.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 09:35