Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai


Apskaitos diplominis darbas. Kretingos rajono salantų kultūros centro ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Įvadas. Informacijos šaltinių, susijusių su trumpalaikiais ir ilgalaikiais įsipareigojimais, analizė. Skolų samprata, bei klasifikavimas. Debitorinių skolų apskaita. Kreditorinių skolų apskaita. Abejotinų ir beviltiškų skolų apskaita. Atskaitingi asmenys. Apskaitos dokumentai. Skolų inventorizacija. Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų grupės. Kretingos rajono salantų kultūros centro ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Darbo metodikos aprašymas. Salantų kultūros centro veiklos apžvalga. Įsipareigojimų pirminis pripažinimas ir grupavimas. Įsipareigojimų registravimas ir įvertinimas. Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų inventorizacija ir nurašymas. Lentelių pavadinimai, nesuprantu santykinio pasikeitimo skaičiavimo metodiką, kuriai datai informacija(nes skolos kintamas dalykas, daugiau informaciją pateikti paveiksluose , skaičiavimus kelti į priedus. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


Kiekvienai įmonei labai svarbu stebėti, kaip skolas padengia jos kontragentai, ir pačiai laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Taip pat svarbu įvykdyti kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, su kuriais įmonę sieja įsipareigojimai Todėl jie reikalauja labai kruopštaus tyrimo ir nuolatinio apskaitos darbuotojų dėmesio. Ne veltui didysis skolininkas H. de Balzakas yra pasakęs: ”Turėti skolų, vadinasi, šį tą jau turėti”. Autorius, kuris perteikė, kad nekiltų klausimų kam skolingas Debitorinės skolos, kurios bus atgautos pinigais ar kitu finansiniu turtu, priskiriamos finansiniam turtui. Susidarant debitoriniams įsiskolinimams, neišvengiamai atsiranda ir kreditoriniai įsiskolinimai. Pavyzdžiui, didėjant pirkėjų skoloms gali pritrūkti apyvartinių lėšų, ir įmonė bus priversta skolintis banke. Neretai įmonė debitorinius įsiskolinimus dengia kreditoriniais, reikalaudama iš tiekėjų ilgesnio asiskaitymo laikotarpio. Be to, kreditorinių įsiskolinimų atsiranda ir dėl priskaitymų.

Skolos yra skirstomos į debitorines ir kreditorines skolas.

Debitorinė skola – tai teisė gauti pinigus, kitą turtą ar paslaugas. Todėl skolos pripažinimas siejamas su tokios teisės įgijimu. Prie debitorių priskiriami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra gavę piniginę paskolą, skolon paėmę prekes ar skolon gavę paslaugų, taip pat asmenys, kuriems yra permokėta pinigų suma ar už per didelę sumą pateiktos prekės ar suteiktos paslaugos, ar asmenys, pas kuriuos ar jų sąskaitose atsidūrė svetimi pinigai. Pagal V. Dauskurdą ir kt.(2010) debitoriai įsiskolinimai įeina į įmonių balansų turto (aktyvų) dalį.

Lietuvių kalbos žodyne debitoriai yra įvardijamai tik vienu žodžiu tai yra skolininkai (Lietuvių kalbos žodynas, 2006)

Skolos įmonei – tai skolos atsiradusios įmonei parduodant arba atliekant paslaugas, iš anksto sumokant tiekėjams už atsargas, taip pat su įmonės prekybine veikla nesusiijusios trečiųjų asmenų skolos įmonei.

Mano manymu autoriai gana panašiai apibūdina skolų sąvokas tačiau vienas kitą papildo įvairiomis mintimis.

Taip pat gautinomis sumomis laikomos trumpalaikės skolos, susijusios su įmonės tipine veikla. Pavyzdžiui, pirkėjų skolos, atsiradusios perleidžiant įmonės trumpalaikį turtą, gautinas pridėtinės vertės mokestis, kitų mokesčių į biudžetą išankstiniai mokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos pagal lizingo sutartis, jeigu tai nėra tipinė įmonės veikla, sukauptos pajamos, atskaitingiems asmenims išduoti avansai komandiruotėms bei kitos skolos.

• pirkėjų įsiskolinimas ir kitos po vienerių metų gautinos sumos;

• pirkėjų įsiskolinimas – tai dėl pirkėjams išsiųstų prekių bei užsakovams atliktų paslaugų atsiradęs įsiskolinimas įmonei, kuris pagal sutartį turi būti padengtas praėjus daugiau kaip vieneriems metams po ataskaitinių metų pabaigos.

Kitos po vienerių metų gautinos sumos – nesusijusios su prekių pardavimu ar paslaugų teikimu trečiųjų asmenų skolos įmonei, kurios turi būti padengtos per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pagal A. Valiulienę (2000) Per vienerius metus gautinos sumos –gautini pinigai už parduotą produkciją, suteiktas paslaugas ir kitos trumpalaikės skolos įmonei, kurios bus sumokėtos per vienerius metus nuo sudaromo balanso datos.

O. Gudaitienė (2005)pateikia schemas apie įsipareigojimų klasifikavimą (žr.2 ir 3 paveikslus). Per vienerius metus gautinas sumas skirsto į pirkėjų įsiskolinimus išankstinius apmokėjimus ir kitas gautinas sumas. Pirkėjų įsiskolinimą dar skirsto į pirkėjų įsiskolinimus, abejotinų pirkėjų skolas ir į išankstinius apmokėjimus biudžetui, išskyrus pelno. Išankstinius apmokėjimus skirsto į būsimųjų laikotarpių, išankstinius apmokėjimus, abejotinas skolas. Kitas gautinas sumas skirsto į gautinas PVM, biudžeto skolas įmonei, sodros skolas įmonei, atskaitingus asmenis, sukauptas pajamas, abejotinas skolas.

Per vienerius metus gautinos sumos – tai trečiųjų asmenų įsiskolinimas įmonei, kuris, atsižvelgiant į įsiskolinimo pobūdį ir šaltinius turi būti padengtas ne vėliau kaip einančiais po ataskaitinių metais. Per vienerius metus gautinos sumos priskiriamos trumpalaikiam turtui ir balanse parodomos grynąja verte, atėmus neatgautinas sumas.

Per vienerius metus gautinoms sumoms priskiriama: pirkėjų įsiskolinimas, išankstiniai apmokėjimai ir kitos per vienerius metus gautinos sumos.

Pirkėjų įsiskolinimas – tai dėl pirkėjams išsiųstų prekių ar suteiktų paslaugų atsiradęs įsiskolinimas įmonei, kuris pagal pirkimo – pardavimo sutartį turi būti padengtas ne vėliau kaip einančiais po ataskaitinių metais.

Kitoms per vienerius metus gautinoms sumoms priskiriamos su įmonės prekybine veikla nesusijusios trečiųjų asmenų skolos įmonei, kurios turi būti padengiamos ne vėliau kaip einančiais po ataskaitinių metais. Tai gautinas PVM, biudžeto ir Sodros skola įmonei, atskaitingi asmenys ir kitos gautinos sumos.

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai. (2015 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/ilgalaikiai-ir-trumpalaikiai-isipareigojimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:23