Imanuelio Kanto deontologinė etika

Darbo tema
Deontologine etikos teorija. Imanuelis kantas. Kanto etika. Imanuelio kanto laimes samprata. Kanto laimes sanprata. Kantas deontologine etika. Kanto doroves filosofija. Deontologine teorija.

Aprašymas
Įvadas. Imanuelio kanto etikos užuomazgos. Imanuelio kanto kategorinis imperatyvas. Imanuelio kanto laimės samprata. Imanuelio kanto laisvės samprata. Imanuelio kanto etikos kritika. Išvados. Naudota literatūra.

Ištrauka
ĮvadasIšvados
Naudota literatūra. Deontologija yra etikos teorija, akcentuojanti paties veiksmo ar sprendimo turinį, pabrėžianti principus, susijusius su konkrečiu veiksmu, pareigos vykdymu ir kitų teisių gerbimu. Ryškiausias deontologinės etikos atstovas yra imanuelis kantas. Jo teorija iškelia pareigą ir teisingumą, protą ir valią. Filosofas teigia, kad žmogus savarankiškai, vadovaudamasis protu, sukuria moralės normas ir joms paklūsta. Veiksmas yra geras, jei jis atitinka moralės taisyklę, blogas – jei šią taisyklę pažeidžia. Moralė yra siejama su gera valia, o gera valia siejama ne su bet kokiu veikimu ar noru. Su ja siejamas tik noras vykdyti pareigą, nes tuomet žmogus elgiasi kaip reikalauja protas. Pareiga – tai veiksmai, paremti protu, neatsižvelgiant į savo polinkius, norus ar laimę. Tai yra poelgio būtinybė, skatinanti pagarbą dėsniui. Pareiga yra vienintelis moralinio veiksmo kriterijus.
Imanuelis kantas savo kritinės teorijos dėka sukūrė visiškai naują ir atitinkamai į žmogaus proto galias orientuotą moralinės filosofijos koncepciją, kuri šiandien vadinama deontologine etika. Imanuelio kanto dorovės koncepcija sudaro sudėtingą sistemą, tiesiogiai išplaukiančią iš fundamentinių grynojo ir praktinio proto tyrinėjimų. Tačiau savo darbe aš norėčiau panagrinėti imanuelio kanto etikos teorijos išvadas, kurios ypač reikšmingos apt i. Kanto idėjoms vystytis neabejotinos įtakos turėjo tokie žymūs humanistinės moralės filosofijos įkvėpėjai, kaip d. Hume, T. Protas tik informuoja mums apie tiesą ar klaidą. Tačiau aistros ir veiksmai yra sau pakankami faktai. Vienintelis įrodymas, kad kas nors kam nors daro įtaką, yra empirinis. Moralė mus paskatina veiklai. Ji sužadina aistras, pastūmėja arba sulaiko nuo veiksmo. Protas čia visiškai bejėgis ( baranova j. Etika:filosofija kaip praktika. V. , 2002 p. ). I. Kantas nepritarė šioms d. Hiumo idėjoms. Jis savo etiką grindė ne jausmu, o protu.

Kategorija Filosofija Filosofijos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas