Įmonės apyvartinio kapitalo valdymas


Finansų kursinis darbas.

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Apyvartinio kapitalo teorinė apžvalga. Apyvartinio kapitalo esmė, reikšmė. Apyvartinio kapitalo struktūra ir valdymo esmė. Apyvartinio kapitalo analizė. Apyvartinio kapitalo analizė turto aspektu. Uab „Plyta“ apyvartinio kapitalo analizė. Įmonės apibūdinimas. Uab “PLYTA” vertikalioji ir horizontalioji turto analizė. Apyvartinio kapitalo struktūros analizė. Įmonės santykinių rodiklių analizė. Pelningumo rodiklių analizė. Trumpalaikio mokumo analizė. Apyvartumo rodiklių analizė. Uab „Plyta“ apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra.


Tikslas: Ištirti UAB „Plyta“ apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumą.

Darbo uždaviniai:

Pateikti apyvartinio kapitalo struktūros ir valdymo elementus teoriniu aspektu;

Atlikti UAB „Plyta“ finansinės veiklos analizę;

Nustatyti UAB „Plyta“ apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumą.

Apyvartinio kapitalo sąvoka vartojama apibūdinant skirtingus ekonominius rodiklius. Mokslinėje literatūroje nurodomos tokios apyvartinio kapitalo sąvokų sampratos.

Grynasis apyvartinis kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės trumapaikio turto perteklius, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais. Jis rodo ar balanso sudarymo dieną įmonė turėjo pakankamai trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams apmokėti arba kokia trumpalaikio turto dalis įmonėje yra finansuojama nuosavu kapitalu. Skaičiuojant šį rodiklį reikia imti tuos trumpalaikius įsipareigojimus, kurie naudojami apyvartiniam kapitalui finansuoti ir atskirti juos nuo kitų įmonės trumpalaikių įsipareigojimų, tokių kaip:

ilgalaikės skolos dalis, kuri turi būti grąžinta finansiniais metais ir balanse priskiriama trumpalaikiams įsipareigojimams;

(L.Juozaitienė „Įmonės finansai: analizė ir valdymas“ 2007, p. 415).

Apyvartinio kapitalo reikšmė turėtų būti teigiama t.y. kiekviena įmonė turi turėti pakankamą trumpalaikio turto sumą. Neigiama apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neivykdyti savo trumapaikių įsipareigojimų. Didesnė šio rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Apyvartinis kapitalas vertinamas kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant dėl nenumatytų ir neplanuotų atvejų. Didesnė jo suma ypač reikalinga tais atvejais, kai įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų (J.Mackevičius 2007, p. 156 ).

Apyvartinio kapitalo lėšos yra kasdienės veiklos ciklui finansuoti ir jos dydis priklauso nuo veiklos ciklo trukmės. Kad įmonės veikla nenutrūktų, įmonėje reikia turėti pastovią būtinąją lėšų sumą. Dinamikos analizė – apskaičiuotas apyvartinis kapitalas lyginamas su praeitais laikotarpiais ir daromos išvados apie įmonės veiklos augimo tendencijas. Apyvartinis kapitalas gali padidėti padidėjus ne tik trumpalaikiam turtui, bet ir finansavimo šaltiniams – nuosavam kapitalui ir ilgalaikiams įsipareigojimams. Jei apyvartinis kapitalas sumažėja, tai rodo, kad įmonės saugumo ribos siaurėja, įmonė tampa silpnesnė. Lyginant apyvartinio kapitalo kitimą su pardavimų kitimu, turime atkreipti dėmesį į tai, kad šie dydžiai turėtų kisti vienoda linkme. Tačiau su mažesniu apyvatiniu kapitalu sukūrus didesnes pajamas iš pardavimų, galime kalbėti apie apyvartinio kapitalo racionalų (efektyvų) panaudojimą (E. Buškevičiūtė 2007, p.120).

Gryni pinigai yra patys mobiliausi įmonės apyvartiniai aktyvai. Nuo jų priklauso įmonės mokumas ir net jos veiklos ilgaamžiškumas. Todėl grynųjų pinigų vartojimui bei jų valdymui yra skiriama labai daug dėmesio. Įmonė, turinti dideles grynų pinigų sumas, gali lengvai apmokėti įvairius įsiskolinimus, įsigyti reikalingas prekines – materialines vertybes. Pinigai yra svarbus veiksnys, apsprendžiantis įmonės sėkmę ar nesėkmę. Visai galimas dalykas, kad pelningam verslui gali pritrūkti pinigų. Ir atvirkščiai, nepelningam verslui gali pakakti pinigų sąskaitoms apmokėti. Įmonė turi gerai žinoti savo pinigų srautus, kai reikia pasirinkti finansinius sprendimus (gal reikia skolintis pinigų?), apgalvoti investicijas (ar reikia įsigyti naujus įrenginius?) ar paskelbti dividendų išmokėjimą (ar reikia išmokėti dividendus?). Pravartu išanalizuoti, kodėl sumažėjo pinigų, net gavus grynąjį pelną. Duomenis apie tai  galima rasti pinigų srautų ataskaitoje. Kiekvienai įmonei labai svarbu nuolatos turėti pakankamai (nei per daug, nei per mažai) pinigų savo kasdienei veiklai palaikyti bei plėsti, t. y. įmonė turi valdyti pinigus. Pinigų valdymas apima būsimų piniginių įplaukų bei išlaidų numatymą, įmonės veiklai reikalingo pinigų kiekio apskaičiavimą ir priemonių tam pinigų kiekiui palaikyti taikymą.

Pirmaeilis pinigų finansinio valdymo uždavinys – tai pinigų saugumas ir likvidumas. Be abejo, negalima nepaminėti ir pelningumo maksimizavimo. Grynųjų pinigų valdymas yra labai sudėtinga problema, su kuria praktiškai susiduria beveik visos įmonės. Ypač nuosekliai ir apgalvotai turi būti sprendžiami uždirbtų pajamų, grynų pinigų ir įsipareigojimų (P – GP – Į) santykio klausimai. Taigi tarp grynų pinigų ir pajamų visada turi būti tam tikras santykis, garantuojantis trumpalaikių įsipareigojimų apmokėjimą. Tuo tikslu būtina pastoviai analizuoti grynų pinigų judėjimą, arba, kaip rašoma Vakarų apskaitos literatūroje, atlikti pinigų srautų analizę. Vienas iš svarbių analizės šaltinių yra pinigų srautų ataskaita. Pinigus reikia valdyti taip, kad ne tik būtų laiku atsiskaitoma už įvairius įsipareigojimus, bet ir kad esantys įmonėje pinigai būtų kuo efektyviau panaudoti, kad jie padėtų uždirbti naujus pinigus. Todėl kai kurios didelės kompanijos samdo specialius darbuotojus (finansų specialistus, pinigų rinkos žinovus ir kt.), kad jie surastų grynų pinigų panaudojimo pelningiausius variantus. Prie tokių variantų gali būti priskiriama:

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 39 puslapiai (7499 žodžiai)
  • Kolegija
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 154 KB
  • Įmonės apyvartinio kapitalo valdymas
    10 - 8 balsai (-ų)
Įmonės apyvartinio kapitalo valdymas. (2016 m. Gegužės 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/imones-apyvartinio-kapitalo-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:03