Įmonės biudžetas siūvykla


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Praktinė tiriamoji dalis. Pardavimo pajamų biudžetas. Gamybos biudžetas. Tiesioginių medžiagų išlaidų biudžetas. Tiesioginių medžiagų pirkimo biudžetas. Tiesioginių darbo išlaidų biudžetas. Įmonės darbo išlaidų biudžetas. Tiesioginių išlaidų biudžetas. Netiesioginių gamybos išlaidų biudžetas. Netiesioginės gamybos išlaidas, tenkančios atskiriems gaminiams ir vienam gaminiui. Pagamintų produktų gamybinė savikaina. Pardavimo savikainos biudžetas. Veiklos sąnaudų biudžetas. Pelno (nuostolio) ataskaita. Pinigų įplaukų iš pirkėjų biudžetas. Pinigų išmokų audinių tiekėjui biudžetas. PVM prognozė. Pinigų srautų biudžetas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Verslininkas, turintis savo įmone sutelkia visą savo dėmesį kaip turint esamus resursus išpildyti gamybos apimtį ir patenkinti savo klientus, tačiau visą tai reikia planuoti nuo gamybos ir pelno. Planuojant verslininkas privalo stengtis kuo efektyviau sudaryti planus ir juos išpildyti, kad netektų susidurti su rizika negauti pelno. Taigi verslininkas privalo analizuoti savo veiklą ir sudaryti biudžetus, kad galėtų konkurencingai dalyvauti rinkoje ir nepatirti nuostolių.

Pardavimo pajamų biudžetas apskaičiuojamas pardavimų planinę apimtį natūrine išraiška dauginant iš produkcijos vieneto pardavimo kainos. Suknelių pardavimo pajamos apskaičiuojamos taip : 9000 * 46 = 414000 Eur.

Kad įmonė galėtų įvykdyti pardavimo planą, būtina planuojamus parduoti produktus pagaminti. Todėl gamybos padalinio planai rengiami pagal pardavimo padalinio parengtus duomenis, tačiau atsižvelgiama ir į gamybos pajėgumą. Sudarant gamybos planą, nustatoma, kokį kiekį kiekvieno produkto įmonė turi pagaminti, kad užtikrintų pardavimo plano įvykdymą ir tam tikro dydžio pagamintos produkcijos atsargas. Gamybos biudžetas turi būti rengiamas minimizuojant kaštus, tačiau kartu turi neblogėti produktų kokybė. Produktų gamybos biudžetai teikia informaciją apie prognozuojamą pagamintų, o vėliau – parduotų prekių savikainą.

Prognozuojama gamybos apimtis apskaičiuojama prognozuojama gamybos pardavimų apimtį, vnt. pridėjus prie gatavos produkcijos atsargų likučio laikotarpio pabaigoje, vnt. ir atėmus prognozuojamas gatavos produkcijos atsargų likutį laikotarpio pradžioje, vnt.

Tiesioginių medžiagų išlaidų biudžetas – tai planas, kuriame nustatoma kokį kiekį, už kokią kainą ir už kokią sumą per ateinantį ataskaitinį laikotarpį reikės įsigyti tiesioginių medžiagų. Šiame biudžete yra planuojama pagrindinės žaliavos ir medžiagos kurios yra gaminamų žurnalų pagrindas ir svarbus savikainos elementas.

Tiesioginių medžiagų išlaidų biudžetas apskaičiuojamas prie prognozuojamo medžiagų sunaudojimo, Eur pridėjus planuojamą medžiagų atsargų likutį laikotarpio pab., Eur ir atėmus planuojamą medžiagų atsargų likutį laikotarpio pradž., Eur. Šilko prognozuojamos medžiagų išlaidos apskaičiuojamos taip: 99172,5 – 8960 + 2100 = 92312,5 Eur

Tiesioginių medžiagų pirkimo biudžetas apskaičiuojamas programos gamybos apimtį, vnt. dauginant iš normos gaminiui pagaminti, m. Suknelės tiesioginių medžiagų pirkimo biudžetas apskaičiuojamas taip: 9445 * 1,5 = 14167,5 m

Tiesioginių medžiagų pirkimo biudžetas apskaičiuojamas iš gaminiams pagaminti medžiagų poreikio atėmus medžiagų likutį laikotarpio pradž. ir pridėjus medžiagų likutį laikotarpio pabaigoje. Tada gauname reikiamą medžiagų pirkimą, m padauginama ir metro kainos ir gauna kiek mums kainuos tiesioginės medžiagos. Šilko tiesioginių medžiagų pirkimo biudžetas apskaičiuojamas taip: (14167,5 – 1280 + 829,5) * 7 = 96460 Eur

Tiesioginio darbo biudžetas numato tik pagrindinės gamybos veikos darbininkų darbo laiką ir darbo užmokesčio išlaidas. Šios išlaidos įeis į gaminamų žurnalų išlaidas, todėl planuojamos pagal gamybos biudžetą.. Šis biudžetas sudaromas pagal esamą darbo apmokėjimo formą, įvertinus metinį pagrindinio darbo laiko fondą bei kiekvieno produkto darbo laiko normas kiekvienoje gamybos operacijoje.

Tiesioginis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal vienetinę darbo užmokesčio sistemą. Vienetinį darbo įkainį apskaičiuojame vieno gaminio darbo įkainį padauginus iš darbo laiko normos vienam gaminiui. Prognozuojamas tiesioginio darbo išlaidas apskaičiuojame gamybos apimtį padauginus iš vienetinio darbo įkainio.

Suknelių tiesioginės darbo išlaidos apskaičiuojamos taip: 9 * 3 * 9445 = 255015 Eur

Augant pragyvenimo lygiui, darbo užmokestis didėja ir sudaro vis didesnę įmonės išlaidų dalį. Pagrindinis darbo užmokesčio lėšų planavimo uždavinys – nustatyti optimalų darbo apmokėjimui skirtų lėšų kiekį. Prie įmonės darbo išlaidų priskiriami pagalbinių darbuotojų, meistrų, įmonės administracijos atlyginimai ir nuo jų priskaičiuoto socialinio draudimo sumos bei įmokos į Garantinį fondą.

Įmonės biudžetas siūvykla. (2016 m. Balandžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/imones-biudzetas-siuvykla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:46