Įmonės struktūros analizė


Finansų analizė. Įvadas. Įmonės charakteristika. Organizacinė valdymo struktūra. Personalo poreikio planavimas. Bendrasis personalo poreikis ir jo nustatymo metodai. Skaičiuotini metodai. Analitiniai metodai. Ekspertiniai metodai. Statistiniai – patirtiniai metodai. Papildomasis personalo poreikis ir jo padengimo šaltiniai. Darbuotojų pasiskirstymas pagal profesinę specializaciją. Darbo identifikavimas - Apskaitininkė (Paulina Gumauskaitė). Darbo identifikavimas – Komercijos direktorius (Marius Šertvytis). Darbo identifikavimas – Mechanikas (Tomas Petronis). Darbo identifikavimas – Administratorė (Dovainė Zibartaitė). Bazinis darbo užmokestis.


Šiame darbe mes sumodeliuosime atitinkamas žmonių išteklių vadybos veiklas simuliacinėje įmonėje UAB "Skorgenes". Analizuodami šią įmonę aptarsime jos charakteristiką t. y. kontaktus, darbuotojų skaičių ir pan. Kadangi mūsų analizuojama įmonės yra didelė, išskirsime jos organizacinę valdymo struktūrą, taip pat darbuotojų skaičių pagal pareigybes ir jų struktūrą pagal personalo kategorijas. Aptarsime darbo vietas ir kompetencijų modelius. Sukursime darbo vietos reklamą ir atrankos procedūrą. Išsiaiškinsime įmonės bazinį ir kintamą darbo užmokesčius bei papildomas skatinimo priemones.

Skiriamos dvi personalo poreikio rūšys, kurių planavimas turi būti atliekamas kartu:

Kiekybinis poreikis (asmenų skaičius: bendras, pagal amžių ir lytį).

Kokybinis poreikis (kokios kvalifikacijos darbuotojai reikalingi).

Bendrasis darbuotojų poreikis – darbuotojų skaičius ir sudėtis, kurių reikia įmonės uždaviniams įvykdyti, turimoms ar planuojamos darbo vietoms ar pareigybėms užimti. Atsižvelgiant į sprendžiamus uždavinius, gali būti nustatomas viso personalo poreikis, poreikis pagal personalo kategorijas, specialybes, pareigybių grupes ir pan. Bendrojo personalo poreikio nustatymo metodai grupuojami į 4 pagrindines grupes, kurie aptariami žemiau pateikiamuose skyriuose.

Skaičiuotini metodai taikomi kai yra žinoma, kiek darbų reikia atlikti, kokios jų atlikimo laiko sąnaudos, aptarnavimo ar valdomumo normos.

Skiriami šie pagrindiniai skaičiuotini personalo poreikio nustatymo metodai:

Pagal gamybos (darbų) apimtį.

Poreikio nustatymas pagal gamybos apimtį naudojamas skaičiuojant pagrindinės gamybos darbininkų poreikį. Priklausomai nuo gamybos asortimento, pagrindinėje gamyboje dirbančių darbininkų poreikis gali būti nustatomas:

Rekomenduojame laikytis tokios taisyklės: esant apkrovimui lygiam ir didesniam negu 0,25 etato, darbuotojų skaičių apvalinti iki lygaus į didesnę pusę. Kokio dydžio etatui (0,25; 0,5; 1,0) bus priimamas naujas darbuotojas - spręsti pačiai įmonei.

Darbo laiko sąnaudos (laiko norma) – laikas, kurio reikia vienam gaminiui pagaminti arba operacijai atlikti. Pvz., pasiūti švarką reikia 4 valandų. Laiko norma išreiškiama laiko vienetais.

Kartais vietoje darbo laiko sąnaudų (t) gali būti žinoma išdirbio norma (niš), kuri yra atvirkščiai proporcinga darbo laiko sąnaudoms.

Išdirbio norma – darbuotojo pagaminta produkcija, atliktas darbas per tam tikrą laiko vienetą (valandą, pamainą, mėnesį, metus). Pvz., per vieną pamainą (8 valandas) siuvėjas turi pasiūti 2 švarkus. Išdirbio norma išreiškiama vertės arba natūriniais vienetais.

Maisto, kitų kasdieninio vartojimo prekių prekybos ar kitose klientų aptarnavimo įstaigose klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant pirkėjų srautus savaitės ir dienos metu, taikomas aptarnavimo formas, turimos technikos ir technologijos lygį. Dažniausiai naudojamasi šiomis klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičiaus nustatymo formulėmis:

Pastaba: kadangi laiko sąnaudos kiekvienam apyvartos litui gali būti labai mažos, tai dažnai naudojama sąvoka “laiko sąnaudos kiekvienam šimtui apyvartos litų”. Pvz., laiko sąnaudos 100 apyvartos litų yra 70 min.; tada į formulę statoma t = 70/100 = 0,70 min.

Įvertinant valandinę prekių apyvartą ir nustatytą išdirbio normą:

Poreikio nustatymas pagal valdomumo normas. Kadangi vadovų, specialistų ir kai kurių kitų kategorijų darbuotojų darbo apimtis dėl darbo pobūdžio yra sunkiai išmatuojamas, šių darbuotojų poreikis nustatomas naudojantis valdomumo norma (vadovams) arba darbuotojų skaičiaus norma (specialistams), kuri priklauso nuo gamybos tipo, valdymo lygio ir kitų parametrų. Dažniausiai laikomasi šios taisyklės:

Aukščiausio lygio vadovas tiesiogiai vadovauja 5-7 pavaldiniams, meistras vadovauja ne mažiau kaip 25 darbininkams.

Kai vadovo valdomumo norma viršijama 1,5 karto, jam skiriamas pavaduotojas.

Poreikio nustatymas pagal aptarnavimo normas naudojamas ten, kur gamybos procesas yra daugiausia mašininis ir kur darbuotojas atlieka jo kontrolės ir stebėjimo funkcijas. Taip pat jis naudojamas pagalbinių darbininkų ir aptarnaujančio personalo poreikiui apskaičiuoti.

Nepaisant privalumų skaičiuotini personalo poreikio nustatymo metodai turi ir trūkumų kurių galima išvengti naudojant analitinius darbuotojų poreikio nustatymo metodus.

Analitiniai darbuotojų poreikio nustatymo metodai naudojami tada, kai įmonėje nėra normatyvinės bazės arba ji yra pasenusi, kai nestabili nomenklatūra. Taikant analitinius metodus analizuojamas darbuotojų skaičiaus ir struktūros optimalumas. Tam dažniausiai naudojamos darbo laiko nuotrauka, momentiniai stebėjimai, chronometravimas, normavimas mikroelementiniais normatyvais, anketinė apklausa, analizuojamos užduotys ir jų vykdymas.

Skiriami šie pagrindiniai analitiniai personalo poreikio nustatymo metodai:

Naudojantis darbo laiko nuotraukos rezultatų analize, numatomos personalo panaudojimo gerinimo galimybės, nustatomos (patikslinamos) darbuotojų skaičiaus normos.

  • Finansai Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (5517 žodžių)
  • Universitetas
  • Finansų analizės
  • Microsoft Word 318 KB
  • Įmonės struktūros analizė
    10 - 5 balsai (-ų)
Įmonės struktūros analizė. (2015 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/imones-strukturos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:11