Įmonės vidinė komunikacija darbuotojų nuomonių kontekste


Vadybos kursinis darbas.

Įvadas. Vidinės komunikacijos teorija. Komunikacijos organizacijoje samprata. Komunikacijos modeliai. Komunikacijos procesas. Vidinė komunikacija organizacijoje. Verbalinė ir neverbalinė komunikacija. Susirinkimai ir jų planavimas organizacijoje. Vidinės komunikacijos problematika organizacijoje. Vlc„Smaragdo miškas“ organizacijos vidinės komunikacijos analizė. VLC „Smaragdo miškas“ įmonės pristatymas. Tyrimo organizavimas ir metodika. Kiekybinio tyrimo rezultatų aptarimas ir analizė. Išvados. Literatūra. Priedai. Priedas. Anketa.


Šiandieninis požiūris vidinei įmonės komunikacijai suteikia kitą statusą – pasikeitimą informacija dauguma autorių Misevičius, Sakalas, Jovaiša, Railienė, Jansone ir kt. traktuoja jau ne vien kaip valdymo priemonę, o kartu kaip procesą, vienijantį ir nukreipiantį organizacijos narių veiksmus į bendrą tikslo siekimą, padedantį nukreipti informacinį ryšį tinkama linkme ir formuoti gerus, pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp įmonės darbuotojų. Pasak V. Baršauskienė, B. Janulevičiūtė – Ivaškevičienė (2007) „sugebėti tinkamai komunikuoti arba pasižymėti komunikacine kompetencija šiandien svarbu kiekvienam specialistu“ (p. 12).Tad šiuolaikinei organizacijai, kuri nori sėkmingai veikti, yra būtinas nuolatinis komunikacijos procesas.

Darbo objektas – VLC „Smaragdo miškas“ vidinė komunikacija.

Tikslas –išanalizuoti „Smaragdo miškas“ įmonės vidinę komunikaciją darbuotojų nuomonių kontekste.

1. Išanalizuoti vidinės komunikacijos sampratą, vidinės komunikacijos tipus: verbalinė ir neverbalinė komunikacija, susirinkimai ir jų organizavimas, vidinės komunikacijos problematika organizacijoje teoriniu požiūriu.

2. Išanalizuoti vidinę komunikaciją pagal turinio teorinę dalį teoriniame kontekste.

3. Išanalizuoti kiekybinio tyrimo duomenis, pateikiant išvadas ir pasiūlymus.

Komunikacija yra gan sudėtingas procesas, kuriam nėra tikslaus ar konkretaus apibūdinimo, kuris būtų ilgalaikis komunikacijos apibrėžimas. Daug skirtingų autorių pateikia skirtingus apibrėžimus. Pagrindinę komunikacijos mintį išskiria Shannon ir Weaver (1949) ir teigia, kad XX a. komunikacija buvo apibrėžiama tik kaip pasikeitimas informacija tarp informacijos siuntėjo ir jos gavėjo.

Pasak A. Bakanauską (2004) „komunikacija: bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Komunikuoti reiškia padaryti bendru. Sąvoka komunikacija pirmiausia buvo pradėta vartoti kibernetikoje, vėliau ji paplito psichologijoje, filosofijoje, vadyboje“ (p. 6).

Jau minėtų autorių Shannon ir Weaver (1949) knyga yra plačiai pripažinta vienu iš pagrindinių daigų, išauginusių komunikacijos mokslą.

Lietuvos mokslininkai vietoj komunikacijos termino plačiau vartoja terminą bendravimas ir apibrėžia šią sąvoka taip:

A. Sakalas, V. Šilingienė(2000) išskyrė dvi pagrindinės organizacinės komunikacijos funkcijas:

Shannono ir Weaverio (1949) komunikacijos modelis iš šalies atrodys labai paprastas procesas, bet panagrinėjus, modelio dalys yra labai svarbios norint pagerinti proceso tikslumą ir efektyvumą.

Komunikacijos procesas užima labai svarbią vietą ne tik pačiose organizacijose bet ir visų žmonių gyvenime. Bendravimui mes skiriame labai daug savo laiko, ir mes tai dažnai darydami net nesusimąstome, ar tai visada vyksta tinkamai ir efektyviai.

A. Sakalas ir V. Šilingienė (2000) išskyrė 4 pagrindinius pasikeitimo informacija proceso elementus:

L. Jovaišas (1993) teigia, kad organizacija yra į darnią sistema sutvarkyta ko nors visuma; grupė žmonių, kuriuos vienija bendra programa.

Vidinė komunikacija yra komunikacija, kuri egzistuoja organizacijoje, tarp jos darbuotojų. Ji gali pasireikšti įvairiausiomis formomis, pavyzdžiui, komunikacija akis į akį, oficialūs susirinkimai, skambučiai, elektroniniai laiškai, vidinės taisyklės ir t.t. Vidinė komunikacija yra raktas į sėkmingą organizacijos veiklą. Išorinė organizacijos komunikacija priklauso nuo gerai suderintos vidinės komunikacijos.

Žodžiais perduodama 7 proc. informacijos, garso priemonėmis (įskaitant balso toną, intonaciją ir t.t) – 38 proc. mimika, gestais, poza – 55 proc. informacijos (Misevičius, 1998).

Autoriai V. Misevičius ir R. Urbonienė (2006) išskiria neverbalinės bendravimo priemones:

V. Baržauskienė, B. Janulevičiūtė – Ivaškevičienė (2007) išskyrė, tam tikrus klausimus kuriuos reikia gerai apgalvoti ir atsakyti, norint surengti naudingą, efektyvų susirinkimą:

Ar susirinkimas būtinas?Jei yra galimybė susirinkimo ir darbuotojų trukdymo išvengti, visuomet pasirinkite atsakymą – susirinkimo nebus. Bet jei vis dėl to nusprendėte susirinkimą rengti, tai turite atsakyti į šiuos žemai pateiktus klausimus.

Koks susirinkimo tikslas? Susirinkimo tikslą aptarkite su organizacinės grupės nariais ir įsitikinkite, kad susirinkimo tikslą jie supranta taip pat kaip jūs.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (5034 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 283 KB
  • Įmonės vidinė komunikacija darbuotojų nuomonių kontekste
    10 - 4 balsai (-ų)
Įmonės vidinė komunikacija darbuotojų nuomonių kontekste. (2016 m. Vasario 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/imones-vidine-komunikacija-darbuotoju-nuomoniu-kontekste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:36