Įmonių bankrotas ES


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Bankroto nagrinėjimo aktualumas. Bankroto reguliavimas Europos Sąjungoje. Bankroto reguliavimo atnaujinimas Europos Sąjungoje. Reglamento keitimo siūlymai. Europos Sąjungos bankroto statistika. Lietuvos, Estijos ir Latvijos įmonių bankrotai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Įmonių bankrotas skaudus smūgis ne tik šalies ekonomikai, bet ir patiems verslininkams. Nors bankrotas nėra neįprasta, tačiau praktiniai sunkumai, su kuriais susiduria anksčiau bankrutavusių įmonių verslininkai dažnai atgraso juos nuo pradedant naujas įmones, nors tyrimai rodo, kad verslininkai, kurie jau buvo bankrutavę sukuria dar geresni ir didesnį verslą. Be to, daugelis europiečių baiminasi nesėkmės, tai atgrasina juos nuo įkūrimo savo verslo. Komisija rengia priemones, kad padėtų verslininkams įvertinti jų rezultatus ir nustatyti problemas, kurias reikia išspręsti.

Probleminis klausimas: Kas lemia bankrotų skaičių ES ir kaip jį sumažinti?

Darbo tikslas išsiaiškinti kokiomis priemonėmis Europos Sąjungoje planuojama mažinti bankrotų skaičių.

Apibendrinus, galima pasakyti, kad pagrindinė problemą yra dėl to, kad nepatyrę verslininkai bankrutuoja to pasėkoje netenkama daug darbo vietų, dėl šios priežasties blogėja šalių ekonominė padėtis ir žmonių gerovė. Sprendžiant šią problemą, svarbu sukurti naujus budus atgaivinti smunkanti verslą, pavyzdžiui, restruktūrizuoti jį prieš bankroto bylai iškeliant arba suteikti atitinkamų konsultacijų verslininkams.

Taigi, matome, kad Reglamentas 1346/2000 duoda bendras nuostatas kaip turi vykti bankroto procesas, bet tai neišsprendžia problemos: ką daryti su įmonėmis, kurios artėja prie bankroto ribos. Tai turėtu būti priežastimi susimąstyti apie pagalba tokioms įmonėms, nes kitaip jos toliau bankrutuos ir daug žmonių praras savo darbo vietas, taip pat, toks reiškinys labai atsispindi valstybių ekonomikoje, nes būtent sėkmingai dirbančios įmonės gerina gyvenimą valstybėje.

Taigi, atnaujintas Reglamentas turėtu padėti daugumai bankrutuojančiu įmonių atsinaujinti ir tęsti savo veiklą – tai yra pagrindinis dalykas, dėl kurio planuojama keisti Reglamentą. Manoma, kad antras šansas verslininkui galėtu suteikti galimybę ne kartoti senų klaidų, bei atgaivinti ir plėtoti savo verslą.

Matome, kad bendrai per metus bankrutuoja virš 200 000 įmonių esančiu Europoje, ir tai nėra džiuginantis skaičius, nes kartu su įmonės likvidavimu dingta ir darbo vietos.

Grafike matoma, kad nuo 2010m. iki 2013m. bankrotų skaičius augo, bet nuo 2013m. iki 2015m. jis mažėjo. Žinoma, skaičius vis tiek išlieka aukštas, bet galima ižvelgti mažėjimo tendenciją.

Išskiriant iš visų ES šalių Baltijos šalys galime stebėti, kad čia situacija yra visiškai kitokia, negu nagrinėjant visos Europos įmonių bankrotų skaičių. Šiuo atveju, bankrutavusiu įmonių skaičius mažėja nuo 2010m. iki 2011m., o nuo 2011m. iki 2015m. jis didėja.

Vertinant bendrą rezultatą, vis dėl to matome bankrotų skaičiaus augimą, tai galėjo būti padaryta įtaka Rusijos sankcijų, nes daug Baltijos šalių įmonių turėjo santykių su Rusija.

Grafike matome, kad Lietuvos bankrotai auga, Latvijos išlieka pastovus, o Estijos mažėja.

Baltijos šalys yra nedidelės, dėl to verslai dažnai priklauso ir nuo santykių su kaimyninėmis šalimis ir nuo tu šalių ekonominės bei politinės padėties. Šiuo atvejų matome, kad Baltijos šalių įmonės buvo nukentėjusios nuo Rusijos sankcijų, ypač Lietuva, nes daug Lietuvos įmonių bendradarbiavo su Rusija.

  • Ekonomika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Jolanta
  • 15 puslapių (2938 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Įmonių bankrotas ES
    10 - 1 balsai (-ų)
Įmonių bankrotas ES. (2017 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/imoniu-bankrotas-es.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 12:59