Įmonių investicinio patrauklumo analizė ir vertinimas AB “Vilniaus baldai” ir AB “Klaipėdos baldai”


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Investicijų ir investavimo proceso ekonominė esmė. Investavimo proceso struktūra ir dalyviai. Įmonės investicinio patrauklumo suvokimo ypatumai. Įmonės investicinio patrauklumo nustatymo aspektai. Įmonių AB „Vilniaus baldai“ ir AB „Klaipėdos baldai“ investicinio patrauklumo analizė ir vetrinimas. AB „Vilniaus baldai“. Įmonės rinkodaros ir finansinė analizės. AB “Klaipėdos baldai”. Įmonės AB „Klaipėdos baldai“ rinkodaros ir finansinė analizės. Išvados. Literatūra. Priedai.


Lietuvoje investavimo į akcijas istorija prasideda nuo XVIII amžiaus ir tęsiasi iki šių dienų. Žinoma, buvo ir tamsių ir šviesių dienų investavimo rinkoje. Pagal banko „Finansta“ nuosavų investicijų valdytojo Donatą Frejų, investicijoms Lietuvoje geriausių laikotarpių buvo 2003 metai iki 2009 metų, kai prasidėjo ekonominė krizė pasaulyje. Manau, 2013-tais metais ekonominei situacijai gerėjant, vėl prasidės šviesios dienos investuotojams. Todėl, kiekvienam investuotojui naudinga nusimanyti kaip? kada? ir už kiek? geriausia investuoti savo pinigėlius. Vertybinių popierių birža Vilniuje siūlo tikrai nemažai akcinių bendrovių, į kurias galima būtų investuoti. Investuotojui reikia tik išanalizuoti įmonių finansinę padėtį ir nuspresti, ar verta investuoti į vieną ar kitą bendrovę.

Darbo problema: kokia įmonė investuotojui yra patrauklesnė investavimui perkant akcijas, kad vėliau ivesticijos atneštų pajamas?

Tyrimo tikslas: išrinkti tinkamą bendrovę investavimui, naudojant tokius tyrimo metodus: mokslinės literatūros, dokumentų-duomenų ir įvairių šaltinių analizę, rodiklių analizę.

Investicija yra paprasčiausiai kiekviena priemonė, į kurią gali būti įdėtos lėšos viliantis, kad ji duos teigiamas pajamas ir dar išsaugos arba padidins savo vertę. Atlygis, arba pelnas iš investicijų, gaunamas dviem pagrindinėmis formomis: dabartinėmis įplaukomis (pajamomis) arba padidėjusia verte. Pavyzdžiui, pinigai, investuti į taupomąją sąskaitą, duoda pajamų palūkanomis. Vertybiniai popieriai įsigyjami su viltimi, kad jų vertė per įsigijimo ir pradavimo laikotarpį padidės.

Pavyzdžiui, JAV nuo 1926 metų metinių pajamų iš taupymo vidurkis buvo 3proc., o pajamas iš didelių bendrovių akcijų vidutiniškai 12,2 proc. Žinoma, ekonominio nuosmukio laikotarpiais (2000-2002; 2007-2008) pajamos iš beveik visų investavimo priemonių buvo gerokai mažesnės nei prieš tai pateikti isoriniai vidurkiai. (Bodie Z. 2005).

Terminas “investicija” kilęs iš lotinško žodžio “investire”, o tai tiesiogiai reiškia “aprengti, įvilkti”. Plačiuoju požiūriu investicijos suprantamos kaip kapitalo įdėjimas siekiant jį padidinti. O kapitalo prieuagis turi būti pakankamas, kad kompensuotų investotojui atsisakymą panaudoti lėšas vartojimui einamu momentu. Jo dydis turi lyg ir apdovanoti investuotoją užriziką ir padengti nuostolius, susijusius su būsimo laikotarpio infliacija. Rinkos ekonomikos sąlygomis investavimas yra sudėtingas procesas, kuris yra iliustruojamas 1.1 paveiksle, kuris parodo kaip kas ir su kuo yra susietas, sujungia papildomų lėšų tiekėjus su tais, kuriems jų reikia. O jie dažnaiusiai yra sujungiami per finansų instituciją ar finansų rinką. Kartais, nuosavybės sandariuose, pirkėjai ir pardavėjai derasi tiesiogiai. Taigi, dabar reikėtų trumpai įsigilinti į kiekvieną strūkturos dalį atskirai. Pradėsiu nuo finansų institucijų, kurios nukreipia vyriausybės, verslo ir individų santaupas į paskolas ar investicijas. Svarbiausios finansų institucijos būtų bankai ir draudimo kompanijos. Vėliau būtų finansų biržos, kurios yra forumai kuriusoe lėšų pardavėjai ir pirkėjai sudaro sandorius, dažnaiusiai per tarpininkus. Jos apima vertybinius popierius, prekių ir užsienio biržas. Šalyse kur yra geriau išsiviščiusi ekonomika dominuoja vertybinių popierių birža, kuri apima dar akcijų biržas, obligacijų ir pasirinkimų/opcionų biržas. Tokia vertybinių popierių birža yra ir Vilniuje.

Investavimo prosese dalyvauja: vyriausybė, verslo įmonės ir individai t.y. fiziniai asmenys. Kiekvienas iš jų gali būti lėšų pardavėju ir lėšų pirkėju. Valdžiai reikia didelių pinigų sumų ilgalaikiams finansiniams projektams, susijusiems su visuomenės paslaugomis, tokiais kaip: mokyklos, ligoninės, komunaliniai namai, greitkeliai finansuoti. Verslui kaip ir valdžiai irgi reikia didelių pinigų, kad jų veikla plėstusi. Be to, jie taip pat, tieka lėšas, jeigu jų turi. Verslas išleidžia daugybę įsiskolinimų ir kitų rūšių vertybinių popierių toms reikmėms finansuoti. Individas mūsų nustebimui yra ytin svarbus investavimo procese, nes dauguma jų yra lėšų pardavėjai, ne pirkėjai kaip verslas ar valdžia.

Taigi galima sakyti, kad investicijos - tai išlaidos turtui, kuris bus naudojamas pajamoms gauti, arba išlaidos finansuoti veiksmus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje turėtų užtikrinti numatytų tikslų įgyvendinimą.

Savo darbe gilinsiuosi į vieną iš vertybinių popierių rušių investavimą: akcijas (paprastąsiąs akcijas). Paprastosios akcijos (ang. Common shares arba common stocks) yra nuosavybės viertybiniai popieriai. Jos atspindi nuosavybės dalį bendrovėje. Būti akcijų savininku reiškia valdyti bendrovės kapitalo dalį, o savininku gali būti įvairios institucijos, organizacijos įmonės ar privatūs asmenys. Investuojant į akcijas investuotojas tikisi, kad gaus iš to naudą-pajamas. Jas galime uždirbti dviem budais: gaudami dividendus ir parduodant akcijas didesne kaina, negu buvome nupirkę. Dividendai – tai metinio pelno dalis skirta akcininkams. Dividendų dydis yra skirtingas, jis priklauso nuo kiekvienos bendrovės padėties (Verslo žinios, 2006).

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 43 puslapiai (7202 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 5897 KB
  • Įmonių investicinio patrauklumo analizė ir vertinimas AB “Vilniaus baldai” ir AB “Klaipėdos baldai”
    10 - 8 balsai (-ų)
Įmonių investicinio patrauklumo analizė ir vertinimas AB “Vilniaus baldai” ir AB “Klaipėdos baldai”. (2015 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/imoniu-investicinio-patrauklumo-analize-ir-vertinimas-ab-vilniaus-baldai-ir-ab-klaipedos-baldai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:09