Įmonių organizavimo ir valdymo struktūros ir jų tipai savarankiškas darbas


Ekonomikos savarankiškas darbas. Įmonių organizavimo ir valdymo struktūros ir jų tipai savarankiškas darbas.


Pagrindinis darbo tikslas yra išnagrinėti organizacines įmonių struktūras bei jų valdymo ypatumus.

A. Šalčiaus parengtoje knygoje “Organizacijos valdymo pagrindai” išskiriami trys pagrindiniai organizacinės valdymo sistemos elementai: funkcinė vieta, valdymo grandis, valdymo lygiai ir ryšiai. Funkcinė vieta – tai atskiras organizacinės struktūros elementas. Valdymo grandis – tai funkcinių vietų visuma. Funkcinės vietos ir valdymo grandys sujungtos kartu į visumą vadinamos valdymo ryšiais. Valdymo ryšiai gali būti horizontalūs ir vertikalūs. Vertikalūs valdymo ryšiai suformuoja skirtingus valdymo lygius ir jungia skirtingo lygio pareigybes [12, 63].

Šio tikslo išskaidymas į tam tikrą skaičių žemesnio lygio tikslų (tikslų medžio sudarymas);

Funkcijų, reikalingų kiekvienam tikslui pasiekti , numatymas;

Valdymo struktūros padalinių, vykdančių vienarūšes funkciojas, sukūrimas;

Reikiamo funkcijoms atlikti kiekvieno padalinio darbuotojų skaičiaus nustatymas;

Visų padalinio funkcijų paskirstymas tarp darbuotojų [4, 92].

Kaip matome iš pateiktų klausimų, organizacinė valdymo struktūra turi būti kuriama taip, kad būtų įgyvendinta įmonės strategija. S. F. Butkaus knygoje “Valdymo pradžiamokslis” teigiama, kad praktikoje dažniausiai valdymo organizacinė struktūra formuojama ne remiantis “tikslų medžiu”, o pirmiausiai sudaromas įmonės padalinių funkcijų sąrašas, kuris nevisuomet atitinka “tikslų medžio šakas”. Todėl galima daryti išvadą, kad efektyviai gali funkcionuoti tik tokia įmonė, kurios organizacinė struktūra sudaroma remiantis įmonės tikslais.

Kaip matome 2 paveiksle įmonės vadovas tiesiogiai vadovauja cechų viršininkams, o pastarieji vadovauja darbuotojams. Atsakomybė paskirstoma pagal valdymo hierarchijos lygius. Susidaro tiesioginio ir netiesioginio pavaldumo grandinės. Kiekvienas vadovas pagal gautą kompetenciją vykdo jam pavestas užduotis. Žemesnės grandies vadovų paskyrimas į tam tikras pozicijas, atskirus cechus, sudaro prielaidas žemesniam specializacijos lygiui – tai pagrindinis linijinės organizacinės valdymo struktūros trūkumas. Kiekvienas vadovas veikia tam tikrame padalinyje, tačiau jie turi būti aukštos kvalifikacijos, kad įmonė galėtų sklandžiai veikti. Toliau pateikiami linijinės organizacinės valdymo struktūros privalumai ir trūkumai.

Griežtas vienvaldiškumas. Kiekvienas organizacijos narys yra tiesiogiai pavaldus tik vienam vadovui;

Nėra griežto vadovų ir pavaldinių darbo reglamento [9, 86].

Valdymo darbo padalijimas suteikia įmonei tam tikrų pranašumų. Atskiroms funkcijoms paskiriami vadovai, kurie specializuojasi tik tam tikroje srityje ir atsako už savo funkcijos vykdymą. Tai sąlygoja efektyvesnį specializuotų išteklių panaudojimą. Pavyzdžiui, pardavimų vadovas yra atsakingas už visų tos firmos pagamintų prekių pardavimą. Vadovų specializavimasis pagal atskiras funkcijas, palengvina aukščiausio lygio vadovo darbą kontroliuojant įmonės veiklą. Valdymo darbo padalijimas neleidžia kartotis atskiroms vadybos funkcijoms: marketingo vadovas sprendžia tik marketingo problemas, o gamybos vadovas tik gamybinius klausimus.

Nors linijinė-funkcinė organizacinė sistema turi daugiau privalumų lyginant su linijine ar funkcine organizacinėmis sistemomis atskirai, tačiau ši valdymo struktūra taip pat turi savo trūkumų. Gali nutikti taip, kad štabai turėdami dideles poveikio galimybes gali imti vykdyti savarankišką politiką, o padėtį apsunkina dar ir tai kad jie nera tiesiogiai atsakingi už veiklos rezultatus. Toliau peteikiami štabinės valdymo struktūros privalumai ir trūkumai.

kiekvienas gamybos padalinys gali orientuojamas į „savus“ vartotojus, savo rinką, savo tikslus;

Kaip matome 4 paveiksle pavaizduota organizacinė struktūra panaši į linijinę struktūra, bet kartu turi ir funkcinės valdymo organizacinės struktūros bruožų, pagal kurią valdymo darbai suskirstyti funkciniu principu. Be funkcinės ir linijinės-funkcinės valdymo organizacinių sistemų yra dar ir kitokių organizacinių struktūrų variantų.

5 paveiksle pavaizduota organizacinė struktūra, kai divizijos suskirstytos pagal produktą.

Organizacinėje valdymo struktūroje pagal regionus kiekvienos vietoves viceprezidentas yra atsakingas už organizacijos veiklą toje geografinėje vietovėje. Funkcinių sričių viceprezidentai teikia paslaugas ir pagalba srityse, už kurias jie atsakingi.

Dar vienas divizinių organizacinių valdymo sistemų organizavimo būdas – tai divizijų kūrimas pagal vartotojus, tikslines jų rinkas. Tikslinėmis vartotojų rinkomis gali būti, pavyzdžiui, šeimos su mažais vaikais, pensininkai, studentai ir t.t.

Divizinėje organizacinėje valdymo struktūroje pagal vartotojus kiekvienas viceprezisentas yra atsakingas už produktų, kurie skirti tam tikrai tikslinei rinkai, gamybą.

Organizacijose individualūs darbai tampa kolektyviniais. Vadovų užduotis koordinuoti (apjungti) atskirų individų darbus taip, kad būtų gautas reikiamos kokybės produktas sunaudojus kuo mažiau išteklių [3, 24]. Divizinių valdymo struktūrų taikymas įmonėse leidžia vadovams operatyviai koordinuoti darbuotojų veiklą ir įgyvendinti strateginius palnus. Toliau pateikiami divizinių struktūrų privalumai ir trūkumai.

  • Ekonomika Savarankiški darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (4185 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos savarankiški darbai
  • Microsoft Word 41 KB
  • Įmonių organizavimo ir valdymo struktūros ir jų tipai savarankiškas darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Įmonių organizavimo ir valdymo struktūros ir jų tipai savarankiškas darbas. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/imoniu-organizavimo-ir-valdymo-strukturos-ir-ju-tipai-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 10:52