Įmonių susijungimų ir susiliejimų ekonominė nauda


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. Įmonių susiliejimų ir susijungimų aktualumas. Susijungimų ir susiliejimų sąvokos. Susijungimu ir susiliejimų ekonominė nauda. Įmonių jungimosi pasekmės. Pasekmės besijungiančioms įmonėms. Pasekmės kitiems rinkos dalyviams. Analitinė – metodinė dalis. Rinkos, kurioje dirba įmonės, analizė. Šakos, kurioje dirba įmonė, pristatymas. Bankas – rizikos įmonė. Lietuvos situacija veikianti komercinių bankų veiklą. Komercinių bankų perspektyvų vertinimas. Praktinė dalis. Įmonių pristatymas. Analizuojamos problemos pristatymas. Analizuojamos problemos sprendimas. Šiaulių banko gauta ekonominė nauda. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Darbo objektas – Šiaulių banko ir Ūkio banko susijungimas.

Darbo tikslas – Išgarinėti Šiaulių banko ir Ūkio banko susijungimą ir gauta naudą.

Išanalizuoti susijungimų ir susiliejimų sąvokas, nustatyti šios veiklos gaunama naudą;

Nustatyti komercinių bankų veiklos pobūdį ir apžvelgti veiksnius, kurie turi įtakos jų veiklai;

Apibūdinti Šiaulių banko ir Ūkio banko susijungimo priežastį ir pasekmes.

Darbo metodai – literatūros analizė, ekonominių rodiklių analizė ir bankų finansinių ataskaitų analizė.

Pirmieji įmonių susijungimai fiksuoti jau XIX amžiaus pabaigoje ir praktiškai visą šį laiką įvairūs šio proceso aspektai buvo reikšmingas mokslinių tyrimų objektas. Šiais globalizacijos ir laisvo kapitalo judėjimo laikais įmonių susiliejimų ir susijungimu problematika tampa dar aktualesnė dėl atsirandančių galimybių ieškoti sąjungų galimybių tarptautinėse rinkose.

Kadangi įmonių susijungimų ir susiliejimų problema yra itin aktuali, šios temos nagrinėjimą galima sutikti daugelyje ekonomikos knygose arba, šiai temai skirtų, moksliniuose straipsniuose.

J. R. McGuigan, W. J. Kretlow ir R. Ch. Moyer teigia, kad įmonių susijungimas yra dviejų ar daugiau įmonių kombinacija, kurioje visos, išskyrus vieną iš jų, nustoja egzistuoti, o išlikusi įmonė toliau veikia savo senu vardu (McGuigan J.R., Kretlow W.J., Moyer R.Ch, 2006).Pasak kitų autorių susijungimas tai dviejų ar daugiau kompanijų kombinacija, kurioje parduodančios įmonės turtą ir įsipareigojimus absorbuoja perkanti įmonė. Nors perkanti įmonė gali būti visiškai kitokia organizacija po susijungimo, ji išsaugo savo pirminį identiškumą (Sherman, A. J., Hart, M. A., 2006). Tuo tarpu C. Kotsogiannisteigia, kad susijungimas įvyksta, kuomet dvi kompanijos nusprendžia sutelkti savo pajėgumas atitinkamose verslo sferose. Kiekvienoje iš įmonių daugybė akcininkų ir valdyba sutinka atsisakyti savų akcijų užregistruodami jas kaip naujos įmonės akcijas (Kotsogiannis, C. , 2009).

Išsiaiškinus, kad įmonių susijungimas (susiliejimas) tai dviejų įmonių sąjungą, kai iki tol buvusių savarankiškų įmonių savininkų interesai derinami taip, kad būtų tenkinami jau bendri interesai. J.Žvinklys ir E.Vabalas išskiria tris galimus sąjungų sandorių tipus : horizontalus kombinavimas, vertikalus kombinavimas ir veiklos diversifikavimas.(Žvinklys J., Vabalas E, 2001)

A. Miečinskienė pabrėžia, kad vertikaliojo ir horizontaliojo susiliejimo tikslas – pasiekti suvienytų verslų vertės išaugimą. Vertikaliojo susiliejimo atveju išsiplečiama žaliavų šaltinių ir paskirstymo kontrolės padidėjimo kryptimis. Šiuo atveju pasiekiama efektyvesnio išteklių koordinavimo ir administravimo. Dažniausiai horizontaliuosiuose sandoriuose reikšmingas vaidmuo tenka siekiui užimti arba sustiprinti savo monopolinę padėtį. Tačiau antimonopolinė įstatymų leidyba riboja susiliejimus su aiškiu užmoju padidinti kainas(Miečinskienė A, 2005).

Nagrinėjant susijungimų sandorius pagal tai, kokios įmonės juos vykdo, t. y. ar vienoje šalyje esančios įmonės, ar tie sandoriai vyksta tarp skirtingose šalyse esančių įmonių, tai susijungimus galima skirstyti į:

Taigi didėjanti verslo globalizacija padidino galimybes susijungti ir netgi spaudimą jungtis į tarptautinius susijungimus. Jungdamiesi verslai padeda tų šalių rinkoms augti, kartu patys pasinaudodami augimo galimybėmis augančiose tarptautinėse rinkose. Tokios galimybės tapo ypač svarbios, kai įmonės suprato, kad augimui ir konkurencijai kiekvienoje šalyje atskirai yra ribos. Horizontalieji susijungimai, peržengiantys vienos šalies sienas padeda stiprinti įmonės galią tarptautinėje rinkoje. Tokie susijungimai iš dalies vyksta ir kaip atsakas į besitęsiančią konsolidaciją pramonės šakose – tai gana nauja globali tendencija. Be to, tarptautiniai susijungimai gali padėti įmonei efektyviau konkuruoti su kitomis įmonėmis geografiškai skirtinguose regionuose.

Dviejų ar daugiau įmonių susijungimas ar susiliejimas nevyksta šiaip sau, įmonės prieina tokio sprendimo, kad gauti iš to naudos – užsidirbti didesnį pelną, padidinti savo vertę, arba kitaip – gauti ekonominę naudą. Žinoma, tai ne vienintelė priežastis, dėl kurios įmonės susijunka.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (6730 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 446 KB
  • Įmonių susijungimų ir susiliejimų ekonominė nauda
    10 - 6 balsai (-ų)
Įmonių susijungimų ir susiliejimų ekonominė nauda. (2015 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/imoniu-susijungimu-ir-susiliejimu-ekonomine-nauda.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:15