Impresionizmas
Impresionizmas kas tai. Impresionizmas referatai.
Impresionizmas, tai XIX a. II pusės ir XX a. Pradžios meno srovė. Susiformavo Prancūzijos tapyboje, vėliau reiškėsi literatūroje, muzikoje, teatre. taip pat plito įvairiose Europos šalyse. Impresionistai tarsi stengėsi atspindėti drobėje įspūdžių, kuriuos patirdavo stebėdami gamtą, realų gyvenimą, akimirkas. Jie tvirtino, kad joks dailininkas iki šiol nevaizdavo gamtos taip, kaip ją iš tikrųjų mato – visi daiktai paveiksle būdavo vaizduojami vienodai tikslai.
Impresionizmas, tai xix a. Ii pusės ir xx a. Pradžios meno srovė. Taip pat plito įvairiose europos šalyse. Impresionistai tarsi stengėsi atspindėti drobėje įspūdžių, kiriuos patirdavo stebėdami gamtą, realų gyvenimą, akimirkas. Impresionizmo estetika pagrįsta įsitikinimu, kad viskas pasaulyje kinta ir tikra yra tik tai, ką žmogus jaučia konkrečią akimirką. Vaizdus, detales impresionistiniam kūriny sieja ne tiek mintis, kiek nuotaika. Įteisino mene regimojo įspūdžio betarpiškumą, subtilius niuansus, fragmentišką kompoziciją, motyvuotą subloginėmis mąstymo formomis. Iš tikrųjų žmogaus akis aiškiai pamatyti tegali tik nedidelę dalį daiktų, patekusių į regos lauką. Visa kita pranyksta nenusakomam šviesų ir spalvų žaisme. Todėl impresionistai atsisakė ryškių kontūrų ir tamsių šešėlių. Jie vaizdavo ne tiek pačius daiktus, kiek juos supančią šviesą ir atmosferą. Noras pagauti šviesą teptuko galiuku privertė juos dirbti gamtoje, po atviru dangumi, tapyti iš natūros. Jie naudojo šviesias grynas spalvas, dažus ant drobės tepdavo lengvai, mažais į kablelius panašiais potėpiais. Į paveikslą žiūrint iš toliau, tokios šviesios dėmelės susiliedavo į reikiamą toną, sukurdavo šiltą vasaros dieną virpančio oro įspūdį. Kai kuriuos šviesos perteikimo pavyzdžius impresionistai rado romantiko delakrua ir anglų dailininkų konstablio ir ternerio tapyboje. Impresionistinis peizažas originalus tuo, kad tapant iš natūros gamtoje, siekiama divizionistine technika įamžinti drobėje tai, kas gamtoje nepastovu, kas trunka tik akimirką, ypač šviesos žaismą. Kaip tik todėl jų kūriniams būdinga neišbaigtumo atmosfera. Dailininkas, kuriantis iš natūros gamtoje, palieka savo šviesą arba tamsią dirbtuvę, nešasi molbertą, nedidelį gabalą drobės, dažų tūteles, kurių dalininkams jau nebereikia gaminti patiems. Telieka įsitaisyti po atviru dangumi, po saule, pasirinkti vaizdingą ir mielą širdžiai gamtovaizdį. Taip, dailininkas vaizduoja tai, ką mato, bet kuria vaizdą nepaisydamas jokių taisyklių, siekdamas perteikti savo įspūdį. Impresionistai naudoja tris pagrindines spalvas – raudoną, geltoną, mėlyną, bei papildomas – žalią, violetinę, oranžinę, kartais ir baltą. Papildomų spalvų potėpiais pagyvinamos pagrindinės; kartkartėmis šalia violetinės spalvos galima išvysti raudonų arba mėlynų potėpių.
2010 m.




5.00
Microsoft Word
12 KB
12 KB
5 puslapiai
Naujausi
Mada kaip būti gražiai skaidrės
Technologijų mokyklinio brandos egzamino baigiamasis darbas
Vaikų spektaklio vaidinimo scenarijus
Leonardo da vincis referatas
Šiuolaikinis ir džiazinis šokis
Teatro meno funkcijos
Graffiti skaidrės
Audrius Stonys Ūkų ūkai ir Viena filmų apžvalgos
Estetika
Nėrimas vąšeliu
Fotogrametrija
Jonas Mekas kino meistras
