Imunologijos pagrindai


Opsonizacija. Imunologijos konspektas. Imuninio atsako stadijos. Pirminis imuninis atsakas. Imunologija konspektas. Nespecifinis imunitetas. Alotipai. Imuninis atsakas. Antrinis imuninis atsakas. Tc limfocitų ląstelės.

Biologijos konspektas. Imuniteto sąvoka , imuninio atsako funkcijos. Organizmo įgimto ir įgyto imuniteto sistemos. Imuninio atsako stadijos. Imuninės sitemos ląstelės,leukocitų suskirstymas. Nespecifinio(įgimto) imuniteto ląsteliu apibūdinimas. Specifinio imuniteto ląstelės. Pgrd limfocitų populiacijos ir jų reikšmė imuniniam atsakui. B limfocitų paviršiuje esančios svarbesnės molekulės ir receptoriai. B limfocitų reakcija į antigeninę stimuliaciją. Plazminės ląstelės ir b atminties ląstelės. Pirminis ir antrinis imuninis atsakas. T limfocitų subpopuliacijos,jų paviršiuje esantys receptoriai ir svarbesnės molekulės. T helperių veikimo mechanizmas ir subpopuliacijos,gama interferono reikšmė. Tc taikiniai ir veikimo mechanizmas. T atminties limfocitai. Pagrindiniai imunoglobulino struktūriniai fragmentai:lengvosios ir sunkiosios grandinės,fab ir fc sritys,ig aktyvusis centras ir jo lokalizacija molekulėje. Ig klasės(izotopai). Ig klasių apibūdinimas. Ig izotipai,alotipai ir idiotopai. Ig sintetinančios ląstelės. Ig funkcijos. Antigenus pristatančių ląstelių populiacijos ir reikšmė. Mhc molekulių svarba t limfocitų aktyvinimui. Superantigenai ir jų poveikis t limfocitams. Endogeninių ir egzogeninių ag apdorojimas ir pateikimas per mhc. Kl klasės ir mhc. Kl molecules. Antigeno sąvoka. Svarbesnių ag cheminė prigimtis ir šaltiniai. Bakteriniai ag, su patogenais surištos molekulinės struktūros,kt (nemikrobiniai) ag,ląstelių paviršių ag. Pilnaverčiai ir nepilnaverčiai ag. Epitopo sąvoka,epitopų valentingumas. Nespecifinio imuniteto ląstelės ir svarbiausios reakcijos. Odos ir gleivinių barjerai,humoraliniai nespecifinio imuniteto veiksniai,karščiavimas. Uždegimo reikšmė ir svarbiausi simptomai nespecifinio imuniteto reakcijose. Nespecifiniam imunitetui svarbūs uždegimo mediatoriai. Ūmios fazės proteinai. Lėtinis uždegimas ir aktyvintų makrofagų išskyriamos mdžg. Fagocitozė ir opsonizacija. Nk ląstelės,taikinių atpažinimas,reikšmė nespecifiniam imunitetui. Komplemento sistema. Komplemento sistemos


Imuninio atsako stadijos.

Imunitetas-tai organizmo apsaugos būdas,kurio pgrd užduotis yra išsaugoti organizmo vidinę homeostazę,apginti nu visko,kas jam yra genetiškai svetima.

Imuniteto funkcija-atpažinti,nuetralizuoti ir pašalinti iš organizmo egzogenines bakterijas,virusus toksinus bei transformuotas to paties organizmo ląsteles ir jų produktus. Tai gana sudėtingas procesas,imunologinis atsakas-neleidžia plisti patogenui ir bandymas jį visiškai pašalinti(kemplemento sistema,antikūnai,t limfocitų citotoksiškumas).

Imuninė reguliacija-užtikrina organizmo imuninės sistemos pusiausvyrą. Jos sutrikimįgimtas(nespecifinis)imunitetas-organizmas turi apsigynimo mechanizmus dar prieš kontaktuodamas su patogenais,tai fizikiniai ir cheminiai barjerai(odos ir gleivinės,odoje esančios riebalų rūgštys;fermentai;mažas ph;antibakteriniai peptidai;normali žarnyno bakterinė flora),audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės(fagocitai,nk ląstelės), įv kraujyje cirkuliuojančios molekulės(komplemento sistemos baltymai,c reaktyvus baltymas). Nesudaro imuninės atminties. Jie mikroorganizmams ar svetimoms makromolkulėms pavyksta prasiskverbti pro fizikinius ir cheminius barjerus pavyksta,juos pašalinti stengiasi fagocituojančios ir nk ląstelės bei komplemento sistemos baltymai;citokinai(alfa- ir beta-interferonai;navikų nekrozės faktorius alfa (tnf alfa)).

įgytas(specifinis)imunitetas-pradeda veikti organizmui kontaktavus su svetimomis mdžg ir yra toms makromolekulėms specifiniai. Medžiagos sukeliančios įgyto imuniteto atsako reakcijas,vad antigenais (ag). Jis yra svarbus apsaugos nuo svetimų mdžg komponentas. Kad jis būtų efektyvus,įv ląstelės ir makromolekulės turi veikti kartu,o svetimiems antigenams pašalinti jis pasitelkia ir įgimto imuniteto atsako funkcijas. Taip pat turi fizikinius ir cheminius barjerus(epitelyje esantys limfocitai;gleivinių sekrete esantys antikūnai),įv ląsteles(t ir b limfocitai;antigenus pateikiančios ląstelės-apl),cirkuliuojančios molekulės(antikūnai),citokinai(gama interferonas). Specifiški mikrobiniams ir nemikrobiniams antigenams ir sudaro imuninę atmintį. Pirmas organizmo kontaktas su antigenu,vadinamas,imunizacija,o jos sukeltas imunitetas aktyviu,nes imunizuoto individo imuninė sistema aktyviai dalyvauja atsakant į antigeną. Perkialiant konkrečiu antigenu imunizuoto individo ląsteles ar serumą neimunizuotam organizmui,galima šį padaryti atsparų tam antigenui. Pgl tai,kokie imuninės sitemos efektoriniai mechanizmai pašalina antigeną,skiriamas humoralinis ir ląstelinis atsakas.

  • Biologija Konspektai
  • 2010 m.
  • 26 puslapiai (8078 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 73 KB
  • Imunologijos pagrindai
    10 - 1 balsai (-ų)
Imunologijos pagrindai. (2010 m. Lapkričio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/imunologijos-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:45