Indėlių ir investicijų draudimas


Daudimo kursinis darbas. Įvadas. Draudimo samprata ir vieta šalies ekonomikoje. Draudimo sistema ir jos samprata. Lietuvos indėlių ir investicijų draudimo sistema. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veikla. Draudėjų patikrinimo veikla. Draudžiamojo įvykio samprata. Teisinis reglamentavimas. Draudžiamųjų įvykių įtaka finansų rinkoms. Bankrotą paskelbusios Lietuvos finansų įstaigos. AB banko „Snoras“ pagrindinės žlugimo priežastys. Draudimo išmokų mokėjimas investuotojams. AB Ūkio banko bankroto procedūra. Komercinių bankų indėliai ir sukauptos draudimo įmokos. Sukauptos draudimo įmokos. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas - mano pasirinkta tema yra ypač aktuali šiandieninėje visuomenėje, kadangi finansų sistema nėra pakankamai stabili, dėl paskutiniaisiais metais bankrutavusių bankų, o būtent kredito įstaigų veikla yra grindžiama lėšų, kurių didžiąją dalį sudaro indėliai, pritraukti iš fizinių asmenų.

Darbo objektas – Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ veikla.

Darbo tikslas - įvertinti esamą Lietuvos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo rinką bei išanalizuoti draudžiamųjų įvykių įtaką indėlininkams bei investuotojams.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti indėlių ir investicijų Lietuvoje sistemą teoriniu aspektu.

Pateikti pagrindinių draudžiamųjų įvykių apžvalgą per paskutinius dvejus metus bei išanalizuoti AB banko „Snoras“ ir AB Šiaulių banko bankroto įtaką indėlininkams bei finansų rinkoms.

Apžvelgti didžiausių komercinių bankų indėlių bei draudimo įmokų pasiskirstymą rinkoje.

Darbo metodai - aprašomasis, tiriamasis. Nagrinėjau Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiklą.

Pirmoje dalyje pateikiama draudimo samprata bei vieta šalies ekonomikos, draudimo sistema, draudžiamojo įvykio samprata.

Antroje dalyje analizuojamos Lietuvos kredito įstaigos, patyrusios draudžiamuosius įvykius, bankroto priežastys bei draudimo išmokų mokėjimas indėlininkams.

Trečioje darbo dalyje nagrinėjama fizinių asmenų indėlių pasiskirstymas komerciniuose bankuose bei sukauptos draudimo išmokos.

Draudimas yra ekonominė kategorija, glaudžiai susijusi su finansų kategorija. Ekonominė draudimo vystymosi prielaida buvo civilinės ir prekybinės apyvartos dalyvių būtinybė greitai padengti nuostolius, kurie galėjo atsirasti jų turtui ar asmeniui dėl įvairių žalingų veiksnių. Draudimas yra glaudžiai susijęs su civiline teisine atsakomybe. Jis atsirado kaip kompensacija tuo atveju, kai atsakomybės klausimas visiškai nekildavo arba galiojančios teisinės nuostatos žalą padariusiojo atsakomybę susiaurindavo arba visiškai panaikindavo. Draudimas – tai procesas, kurio metu vieno fizinio ar juridinio asmens rizika pasidalijama su kitais asmenimis. Draudėjai moka draudimo įmokas draudimo įmonei, ir jei apsidraudęs asmuo patiria numatytą sutartyje nelaimingą atsitikimą (draudiminį įvykį), kitų apsidraudusiųjų asmenų sumokėtų įmokų dalis naudojama draudimo išmokoms ar kompensacijoms išmokėti.

Draudimo teikiama nauda jaučiama ne tik konkretaus vartotojo, kuriam kompensuojami dėl atsitiktinių įvykių patirti praradimai, bet ir visos šalies mastu. Todėl ekonomine prasme draudimas – viena iš ekonominio stabilizavimo sistemų – rizikos perskirstymo sistema. Nesumažindama rizikingų situacijų įvykimo tikimybės, ji perskirsto turtinę atsakomybę už riziką. Taip nedaugelio sistemos dalyvių patirta žala perskirstoma visiems dalyviams, todėl sistema išlieka stabili.

Apibendrinant galima išskirti tris požiūrius, apibūdinančius draudimo sistemos naudingumą:

Draudimą kaip ūkinę veiklą ir draudimo sistemą analizavo įvairūs užsienio ir Lietuvos autoriai. Skiriamos penkios draudimo sistemos, kurios orientuotos į:

Draudimo sistema yra finansų sistemos dalis, kurios pagrindinė funkcija yra padengti finansinius nuostolius ir patenkinti draudėjų piniginius poreikius ateityje patyrus draudiminius įvykius.

Svarbu pabrėžti, kad draudimo sistemą sudaro trys pagrindinės rinkos dalyvių grandys: draudikai, draudimo tarpininkai ir draudimo paslaugų vartotojai, dėl kurių sąveikos susiformuoja pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Svarbiausi draudimo rinkos dalyviai – vartotojai, kurių norai ir finansinės galimybės leidžia draudimo verslui egzistuoti. Potencialus draudimo paslaugų vartotojas turi itin didelę reikšmę draudimo įmonei, todėl sėkmingą draudikų veiklą lemia gebėjimas orientuotis į atitinkamus draudėjų segmentus ir sumaniai tenkinti jų draudimo paslaugų poreikius bei lūkesčius. Tad draudimo įmonės, siekdamos efektyvios ir pelningos veiklos, privalo pasitelkti sudėtingus tyrimo metodus, kuriais besiremdamos būtų pajėgios įvertinti draudėjų lūkesčius ir nustatyti jų elgsenos motyvus.

Pagrindinis draudimo įmonės skirtumas nuo įprastos verslo įmonės yra tas, kad galutinės draudimo sąnaudos paaiškėja tik praėjus ilgam laikui nuo pajamų gavimo, o prisiimamų įsipareigojimų suma priklauso nuo atsitiktinių įvykių, nurodytų draudimo sutartyse, įvykdymo tikimybės. Todėl draudimo įmonėms keliami aukšti kapitalo reikalavimai, nes jų veikla susijusi su tam tikru neapibrėžtumu – dilema, kaip iš reguliariai gaunamų (draudimo įmokų pavidalu) padengti išmokas, kurios gali atsirasti bet kuriuo momentu ir gerokai didesne suma nei esamu momentu gaunamų įmokų suma.

Indėlių draudimo sistema pirmiausiai siekiama apsaugoti bankus nuo masinio indėlių atsiėmimo pavojaus, kylančio dėl panikos ir kitų išorės priežasčių, t. y. sumažinti bankų likvidumo riziką, taip pat garantuoti indėlininkų finansinį saugumą. Pirmas tikslas neabejotinai svarbesnis ir esminis: pagrindinė indėlių draudimo sistemų „funkcija yra prevencinė – ne kompensuoti prarastus indėlius, bet panaikinti masinio pinigų bėgimo iš bankų grynaisiais pavojų“. Taip palaikomas bankų sistemos stabilumas, apsaugant kredito įstaigas nuo smulkių indėlininkų panikos. Taigi galima teigti, kad indėlių draudimo sistema – viena iš pagrindinių priemonių bankų likvidumui ir mokumui palaikyti bei reguliuoti.

Indėlių ir investicijų draudimas. (2015 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/indeliu-ir-investiciju-draudimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:35