Individo - socialinis konfliktas: impulsų kontrolė (teorijų palyginimas)


Psichologijos savarankiškas darbas. Įvadas. Psichoanalitinė terapija. Analitinė terapija. Individualioji terapija. Į asmenį orientuota terapija. Egzistencinė terapija. Geštaltinė terapija. Kognityvinė terapija. Elgesio terapija. Sisteminė terapija. Konstruktyvistinė terapija. Integruota ir eklektinė terapija. Palyginimas. Išvados. Literatūra.


Geštaltinė (F.Perls, L.Greenberg): Impulsai turi būti kontroliuojami, bet ir išpildyti. Valgymas, kai mes alkani ar seksas, kai sujaudinti – nėra pavojinga, tai yra tai kas padaro mus išskirtiniais – asmenybėmis. Šie impulsai, tai motyvacija, kurios pagrindas yra biologinis, jie nurodo kryptį, kaip augti ir tapti kažkuo daugiau nei tik – socialiniu vaidmeniu. Šie biologiniai savi reguliacijos šaltiniai yra palyginti nepriklausomi nuo visuomenės, individai gali pasitikėti savo kūnu, o ne socialiai atitikti. Jei žmonės pasitikėtų savo kūno siunčiamomis žinutėmis, mes gyventume visuomenėje, pilnoje laisvų ir patenkintų žmonių, o ne visuomenėje, pilnoje prievartautojų ir kerštautojų. Psichoterapija moko asmeninės atsakomybės, kaip išvengti problemų, užbaigti tai kas nebaigta, „matyti viską pozityvioje šviesoje“, dabarties suvokimo.

Elgesio terapija (J. Wolpe, D. Meichenbaum, M. Linehan): gero elgesio mokomės pastiprinimų ir imitacijų dėka, o blogas elgesys tai mokymosi su defektais pasekmė. Stimulų kontrolė elgesio terapijoje apibūdinama, kaip siekimas išvengti dirgiklių, kurie sukelia nepageidaujamą elgesį ir siekimas panaudoti tokius stimulus, kurie paskatintų alternatyvų, adaptyvų elgesį, pvz.: jei norite laikytis riebalų mažinančios dietos, tai turite vengti greitojo maisto restoranų, įvairių užkandžių ir vietoj to pradėti vartoti sveiką maistą. Elgesio terapija gali padėti pasiekti abiejų tikslų, t.y. atsisakyti nepageidaujamo maisto ir pradėti vartoti sveiką maistą. Pagrindinė stimulų kontrolės taisyklė yra neigiamas pastiprinimas: elgtis priešingai nepageidaujamam elgesiui. Šį sakinį gerai iliustruoja pavyzdys: žmogus serga insomnija. Dėl šio sutrikimo jį kankina nemiga. Nepageidaujamas elgesys tokioje situacijoje, yra tas, kad nors ir žmogus neužmiega jis vis tiek guli lovoje toliau. Tokiu atveju lova pradeda asocijuotis su budrumo būsena ir frustracija, o ne su ramybės būsena ir miegu. Pagalba tokioje situacijoje, būtų tokia: keisti nepageidaujamą elgesį, t.y. buvimą lovoje, net kai neima miegas. Žmogus kurį kankina nemiga į lovą turėtų eiti tik tada, kai tikrai nori miego. Jei gulima daugiau kaip 15 minučių ir neužmiegama reikia keltis ir taip kartoti kelis kartus tol, kol atsigulus į lova užmiegame. Taip pat nerekomenduojama lovoje žiūrėti televizoriaus, skaityti knygas ir ką nors veikti išskyrus miegą. Stimulų kontrolė gali padėti žmonėms išvengti rizikos. Pvz.: buvę narkomanai yra mokomi vengti vietų ir žmonių, kurie gali turėti įtakos jų atkritimui. Anot šios teorijos gero elgesio mokomės pastiprinimų ir imitacijų dėka, o blogas elgesys tai mokymosi su defektais pasekmė.

Individo - socialinis konfliktas: impulsų kontrolė (teorijų palyginimas). (2014 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/individo---socialinis-konfliktas-impulsu-kontrole-teoriju-palyginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 11:59