Individo ir bendruomenės santykis XX a. lietuvių rašytojų kūryboje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2018.

Individo ir bendruomenės santykis XX a. lietuvių rašytojų kūryboje. (Jonas Mačiulis, Antanas Škėma, Marius Katiliškis).


Antra vertus, Antano Škėmos kūryboje ypač akcentuojamas žmogaus vidinis pasaulis ir jo noras atsiriboti nuo aplinkos. Individas, nors yra socialumo dalis, tačiau ne visada paklūsta visuomenei. Konfliktas tarp aplinkos ir žmogaus susiklosto dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbiausia jų yra prievarta, naudojama norint žmogų pavergti, paversti jį mechanizmo sraigteliu . Pavyzdžiui, A.Škėmos „Baltoje drobulėje“ pagrindinis veikėjas Antana Garšva nepaklūsta žiauriai totalitarinei visuomenei, kuriai yra svetimi kitokių požiūrių žmonės, todėl patiria sovietų represinių organų kančias. Garšva suvokia, jog sovietinė sistema žlugdo jį kaip meninką, todėl jis nusprendžia emigruoti į kitokios santvarkos, visuomenės, kurioje gyvuoja žodžio laisvė, šalį – Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau čia Garšvą užklumpa kitos problemos. Tam, kad išgyventų, jis turi dirbti jo asmenybei visiškai nepriimtiną darbą, Garšva turi dirbti didžiausio Niujorko viešbučio liftininku. Jis privalo dėvėti uniformą, kuriame privalomos dėvėti baltos piršinės, kurios uždengia jo motinos dovanotą žiedą, kuris yra lyg A. Garšvos tapatybės ženklas, jungtis su jo praeitimi, bei Lietuva. Užsivilkęs uniformą Garšva neturi teisės būti savimi, taisyklės riboja jo išvaizdą, elgesį. Garšva norėtų nusivilkti uniformą ir būti tiesiog žmogumi, kūrybine asmenybe, tačiau jo laisvė yra negailestingai suvaržoma būtinybės užsidirbti pragyvenimui. Emigrantas Garšva kitų galimybių, išskyrus bukinanti keltuvininko darbą, neturi. Ši nepalanki poeto saviraiškai aplinka privedė prie psichinės ligos – neurastenijos. Vienintelė jo egzistencijos prasmė – kūryba, tapo negalima dėl sunkių ligos pasėkmių. Netekęs vienos iš svarbiausių egzistencijos prasmių, jis tampa tarsi svečiu šiame pasaulyje. Taigi, žmogus, iš kurio aplinka atėmė gyvybiškai svarbias saviraiškos galimybes, nebenori ir nebeturi prasmės toliau gyventi. Taigi A.Škėmos kūryboje išryškinamas vidinis individo pasaulis, noras atsiriboti nuo žmonių ir jį supančios neteisybės.

  • Lietuvių kalba Potemės 2018
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ela
  • 3 puslapiai (1299 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių potemės 2018
  • Microsoft Word 15 KB
  • Individo ir bendruomenės santykis XX a. lietuvių rašytojų kūryboje
    10 - 2 balsai (-ų)
Individo ir bendruomenės santykis XX a. lietuvių rašytojų kūryboje . (2017 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/individo-ir-bendruomenes-santykis-xx-a-lietuviu-rasytoju-kuryboje.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 19 d. 03:47