Individo ir gamtos santykis lietuvių literatūroje


Lietuvių rašinys.

Individo ir gamtos santykis lietuvių literatūroje.


Individui gamta – tai tarsi antrieji namai, kuriuose jis gali rasti prieglobstį, dvasinę ramybę, pabėgti nuo miesto triukšmo ir kitų žmonių. Tai aktualu kiekvienam žmogui, todėl ši tema yra itin dažna lietuvių literatūroje. Tiek šiuo laiku, tiek seniau poetai rašė apie tai, o ryškiausiai žmogaus ir gamtos ryšį, mano manymu, savo kūryboje atskleidė Kristijonas Donelaitis, Juozas Tumas – Vaižgantas ir Maironis.

Taip pat, apie žmogaus ir gamtos ryšį galima rasti ir šiuolaikiniuose filmuose. Vienas jų, mano nuomone, ryškiausiai parodantis žmogų ir gamtą yra „Atgal į gamtą“. Jis išleistas 2007 –aisiais metais , tačiau yra nesenstantis ir vis dar populiarus ir žiūrimas. Jame pasakojama 22-ejų metų jaunuolio Kristoferio nuotykiai gamtoje. Jis norėjo surasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos, todėl išvyko į laukinę Aliaskos gamtą, taip atsiskirdamas nuo miesto gyvenimo, pinigų, daiktų, mašinų, ir visų kitų materialinių vertybių. Tai kelionė į save ir savo vidinį pasaulį, kurį jis bandė surasti gamtoje. Filme parodomas artimas žmogaus ryšys su gamta, supratimas, kad gamta yra tyrumo šaltinis.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (787 žodžiai)
  • Profesinė mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 6 KB
  • Individo ir gamtos santykis lietuvių literatūroje
    10 - 3 balsai (-ų)
Individo ir gamtos santykis lietuvių literatūroje. (2016 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/individo-ir-gamtos-santykis-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:45