Industrinės statybos gyvenamųjų namų raidos tendencijos post-socialistinėse valstybėse


Statybos kursinis darbas.

Įvadas. Masinė gyvenamoji statyba. Industrinės gyvenamosios statybos samprata. Industrinės satytbos gyvenamųjų rajonų formavimo principai sovietų sąjungoje. Ankstyvosios socialistinio miestų planavimo vizijos. Funkcionalistinio mąstymo sugrįžimas Idealusis komunistinis miestas. Masinės statybos gyvenamųjų rajonų statymas. Industrinės gyvenamųjų namų statybos raida baltijos šalyse. Industrinė gyvenamoji statyba Lietuvoje. Industrinė statyba Latvijoje. Industriniai gyvenamieji rajonai Estijoje. Išvados. Naudota literatūra.


Sovietmečio laikotarpiu Sovietų Sąjunga turėjo galimybę daryti didžiulę įtaką savo turėtoms Baltijos valstybėms. Kadangi visas dėmesys buvo skirtas Rytų blokui prižiūrėti (daugiausiai investicijų dedama į pramonę, norint užtikrinti jos augimą), atvirkščiai Baltijos valstybėms buvo skiriamas vis mažesnis dėmesys, todėl viena iš priežasčių tapo gyvenamųjų būstų trūkumas.

Gyvenamųjų namų trūkumas jau sovietmečiu tapęs didžiule problema, privertė imtis veiksmų. Buvo kuriami planai kaip šią problemą sustabdyti. Didžiausias indėlis į statybos procesą buvo įdėtas N. Chruščiovo laikais, kuomet buvo skelbiami planai bei buvo jų laikytasi. Tačiau XX a. šeštajame dešimtmetyje prasidėjusios masinės statybos tapo tikru fenomenu. Tuo laikotarpiu paplitęs gyvenamasis rajonas – mikrorajonas yra išlikęs ir šiandieniniuose Baltijos šalių miestuose. Ši tema yra aktuali šiomis dienomis, kadangi vis daugiau yra matoma naujų, atrenovuotų gyvenamųjų būstų, tačiau jie išdėstę tame pačiame mikrorajone, kuris buvo sukurtas sovietmečio metais.

Šio darbo tikslas būtų: išsiaiškinti masinės gyvenamosios statybos post-socialistinėse šalyse raidą.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti masinės gyvenamosios statybos sampratą.

Įvardinti ir nusakyti Sovietų Sąjungos kuriamas miesto planavimo vizijas bei modelius.

Apibūdinti Sovietų Sąjungoje masinės statybos gyvenamųjų rajonų kūrimąsi.

Įvardinti Baltijos šalių industrinės statybos raidą.

Šiame savo darbe daugiausiai dėmesio bus skiriama industrinės statybos raidai Sovietų Sąjungoje bei siekiui išsiaiškinti Lietuvos industrinės statybos pradžią bei vykdomus planus ir jų įvykdymą.

Masinė statyba – tai masinių statybos gyvenamųjų rajonų kūrimas tam tikru laikotarpiu, dėl atsiradusių problemų, pavyzdžiui – dėl staigiai padidėjusios populiacijos, butų trūkumo, imigracijos. Masinės statybos gyvenamieji rajonai – tai specifiniai struktūriniai vienetai miestų urbanistiniuose audiniuose, kurie išsiskiria savo koncepcija, dydžiu, miesto gyventojų nuošimčiu, nusidėvėjimo laipsniu, populiacijos struktūra, ekonominiu pajėgumo laipsniu, bei daugeliu kitų aspektų (Dijokienė ir Džervus, 2011). Šiandien masinės statybos gyvenamųjų rajonų yra išlikę visoje Europoje, tačiau Baltijos šalyse masinės gyvenamosios statybos palikimas yra skausmingai siejamas su gyvenimą standartizavusia komunistine sistema.

XX a. pradžia prasideda naujo pobūdžio projektavimo ir statybos proveržiu – industrinės gyvenamosios statybos fenomenu, pasaulio bei Europos urbanistikos raidoje (Dijokienė ir Džervus, 2011). Industrinė statyba – tai naujų blokinių namų rajonų formavimas. Industrinė statyba ypač išpopuliarėjo XX a., todėl bendras reiškinys XX a. Europos urbanistikoje tapo – masinės industrinės statybos gyvenamieji rajonai. Jų pradžia siejama su pokario metais. Pirmoji industrinių statybos technologijų šalimi (1945–1950) tapo Jungtinė Karalystė, toliau sekė Švedija bei daugelis kitų Europos valstybių. O Baltijos šalyse industrinė statyba prasidėjo tik XX a. 6 dešimtmetyje, kuomet Baltijos šalys buvo valdomos SSRS.

Lietuvoje blokiniai namai daugiausiai yra išlikę centriniuose Vilniaus miesto rajonuose - Lazdynuose, Pašilaičiuose, Žirmūnuose, ten kur pirmiausiai jie buvo pastatyti. Latvijoje ir Estijoje skiriantis nuo Lietuvos industrinės statybos gyvenamieji namai išliko arčiau jūrų, ežerų, hidroelektrinių. Latvijoje blokinių statybos namų rajonų daugiausiai yra išlikę Rygos rytiniuose rajonuose - Jugla, Ķengaragā, Purvciemis – tai mikrorajonai išsidėstę šalia Rygos hidroelektrinės, Juglos ežero bei Dauguvos upės. Ten buvo statomi gyvenamieji namai, dėl elektros tiekimo bei didelio ploto, norint jį išnaudoti. Estijos miestuose –Tartu, Taline, Kohtla-Järve, Võru kaip ir Latvijoje, daugiausiai masinių gyvenamųjų rajonų yra išlikę prie pat ežerų ar jūrų, įlankų – Suomijos įlankos, Tamula järv ežero, Kohtla-Järve rezervuaro, ten buvo statomi gyvenamieji namai, norint pritraukti daugiau gyventojų, taip pat dėl geresnio susisiekimo (netoli jūrų uosto).

Miesto formavimo idėjos pasirodžiusios dvidešimtojo amžiaus pradžioje susiformavo kaip atsakas į industrinio miesto sukeltas problemas (Šiupšinskas ir Cicėnaitė, 2013). Sovietų Sąjungoje idėjiniame masinio apgyvendinimo koncepcijų lygmenyje rungėsi urbanizacijos (miestų augimas) ir disurbanizacijos idėjos (Dijokienė ir Džervus, 2011). Abiejoms suburbanizacijos - urbanistinių funkcijų sklidimui į priemiesčius, idėjoms taip ir nebuvo lemta būti įgyvendintoms. Eksperimentavimas jau buvo nutrauktas Stalino valdymo laikotarpiu. Tuo metu valstybė militarizavosi, taip išnaudodama visus finansinius resursus, o taip pat ir gamtinius išteklius.

  • Statyba Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (5627 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 902 KB
  • Industrinės statybos gyvenamųjų namų raidos tendencijos post-socialistinėse valstybėse
    10 - 4 balsai (-ų)
Industrinės statybos gyvenamųjų namų raidos tendencijos post-socialistinėse valstybėse. (2016 m. Vasario 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/industrines-statybos-gyvenamuju-namu-raidos-tendencijos-post-socialistinese-valstybese.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:18