Infekcinės ligos ir jų prevencija mokykloje


Sveikatos referatas. Vilnius. Anotacija. Leidinyje supažindinama su užkrečiamų ligų ypatumais bei jų profilaktika mokykloje. Įvadas. Infekcinių ligų ypatumai. Imunitetas. Vakcinacija. Infekcinių ligų eiga. Infekcinių ligų prevencija mokykloje. Infekcinių ligų atpažinimas. Žarnyno infekcinės ligos. Maisto toksinės infekcijos. Dizenterija. Vidurių šiltinė. Virusinis hepatitas. Kirmėlinės ligos (helmintozės). Kvėpavimo takų (oro-lašinės) infekcinės ligos. Gripas. Ūminės respiracinės infekcijos. Pūslelinė (herpes). Kvėpavimo organų tuberkuliozė. “Vaikų” infekcinės ligos. Kraujo (transmisinės) infekcijos. Erkinis encefalitas. Laimo liga. Dėmėtoji šiltinė. Maliarija. Kūno dangų infekcinės ligos. Stabligė. Rožė. Pasiutligė. Grybelinės ligos. Parazitinės odos ligos. Lytiniu keliu plintančios infekcinės ligos. AIDS – akvizitinis (įgytas) imunodeficito sindromas. Terminų paaiškinimai. Įvadas. Infekcinių ligų ypatumai. Infekcijos šaltinis. Nuo kitų ligų infekcinės ligos skiriasi tuo, kad jas sukelia gyvi sukėlėjai – mikroorganizmai (bakterijos, virusai, pirmuonys, riketsijos, spirochetos, grybeliai ir kt. Vakcinacija. Amžius. Vakcinos. 2-3 dienos po gimimo. Mėnuo. Mėnesiai. 4,5 mėnesio. Mėnesiai. Mėnesių. 15-16,5 mėnesio. Mėnesių. 6-7 metai. Metų. 15-16 metų. Infekcinių ligų eiga. Infekcinių ligų prevencija mokykloje. Infekcinių ligų atpažinimas. Maisto toksinės infekcijos. Dizenterija. Vidurių šiltinė. Virusinis hepatitas. Terminų paaiškinimai.


Didelę dalį visų žmogaus ligų sudaro užkrečiamos ligos. Kasmet Lietuvoje jomis serga apie 0,5 mln. žmonių. Užkrečiamos ligos yra tokios, kurias sukelia įsiskverbę į organizmą patogeniniai mikrobai (bakterijos, virusai, grybeliai, pirmuonys, spirochetos, riketsijos), parazitai.

Infekcinių ligų yra labai daug. Ne visos jos vienodai paplitusios. Kai kurios, pvz., raupai, bendromis visų šalių medikų pastangomis yra likviduotos, susirgimų kitomis (pvz., poliomielitu, kokliušu ir kt.) labai sumažėjo. Ne visos infekcinės ligos yra vienodai pavojingos. Ypač pavojingų infekcijų grupei priklauso labai greit plintančios, sukeliančios didelį mirtingumą ligos (cholera, maras ir kt.).

Ypatingą pavojų kelia ir paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje sparčiai plintanti mirtina infekcinė liga AIDS (akvizitinis imunodeficito sindromas), prieš kurią kol kas nėra nei efektyvių vaistų, nei vakcinos.

Nors užkrečiamos ligos šiuo metu nėra dažna mirties priežastis (išskyrus naujagimių infekcines ligas), tačiau epidemiologiškai tai labai svarbi visuomenės sveikatos problema.

Infekcijos šaltiniu gali būti sergą žmonės ar gyvūnai (naminiai, laukiniai, tarp jų ir graužikai), o taip pat ir užkrato nešiotojai. Užkrato nešiojimas – procesas, kai į organizmą patekę sukėlėjai nesukelia išoriškai pasireiškiančios ligos, tačiau toks asmuo, pats nesirgdamas, užkratą trumpesnį ar ilgesnį laiką gali platinti sveikiesiems. Užkrato nešiotojai aplinkiniams gali būti net pavojingesni už sergančiuosius, nes sergančiųjų galima pasisaugoti, o užkrato nešiotojai neretai net patys nežino, kad platina ligą. Taip pat labai pavojingi yra ir asmenys, sergantys lengvomis ar netipinėmis ligos formomis. Infekcinės ligos, kuriomis užsikrečiama nuo sergančių žmonių, vadinamas antroponozėmis, kuriomis užsikrečiama nuo sergančių gyvulių (tiek naminių, tiek ir laukinių) - zoonozėmis. Vaikams kaip infekcijos šaltinis zoonozių atveju didžiausią reikšmę turi naminiai gyvūnai, su kuriais vaikai glaudžiai bendrauja, ypač katės, šunys, smulkūs ir stambūs raguočiai. Kai kuriomis zoonozėmis užsikrečiama ne tik tiesiogiai liečiantis su sergančiu gyvūnu, bet ir vartojant maistui jų mėsą, pieną ir kt.

Sukėlėjams gyvenant ligonio kraujyje, juos sveikajam gali pernešti kraują siurbiantys vabzdžiai – uodai, ganyklinės erkės, blusos, utėlės ir kt. Šie sukėlėjai į sveikojo organizmą kai kurių ligų atveju gali pakliūti ir kraujo keliu (perpilant kraują, susižeidus odą, gleivines ir pan.). Kaip matome, infekcijos plitimo faktoriais gali būti oras, dulkės, vanduo, maisto produktai, įvairūs rūbai, rankšluosčiai, nosinės, kiti buities ar darbo įrankiai, žaislai, pieštukai, durų rankenos ir kt. Kai kurie vabzdžiai mechaniškai gali pernešti ligos sukėlėjus. Po to, kai iš infekcijos šaltinio ligų sukėlėjai patenka į aplinką, jie gali greitai žūti arba ilgą laiką joje išlikti, kol pakliūna į kitą organizmą. Tai priklauso nuo sukėlėjo savybių. Kai kuriuos iš jų greitai sunaikina saulės spinduliai, šviesa, išdžiūvimas (pvz., gripo virusai), kiti išdžiūvę savaitėmis išlieka gyvi dulkėse (pvz., tuberkuliozės lazdelės), treti, patekę į nepalankias išorės sąlygas, sudaro sporas ir dirvoje gali likti gyvi metais ir net dešimtmečiais (pvz., botulizmo, stabligės ir kt. sukėlėjai). Nuo sukėlėjų atsparumo išorinei aplinkai priklauso ir kovos su jais metodai.

Visi infekcijos plitimo keliai, priklausomai nuo sukėlėjų perdavimo mechanizmo ir faktorių gali būti suskirstyti į keturias grupes:

Tam tikrą reikšmę, platinant fekaliniu-oraliniu keliu plintančias ligas, turi ir musės bei kiti vabzdžiai (širšės, tarakonai ir kt.). Ropodami nešvarumais (lauko išvietėse, ant naktinių puodų, basonų ir kt.), jie išmatomis su mikrobais užteršia savo kojytes bei jas įsiurbia į savo virškinimo vamzdelį, o paskui perneša sukėlėjus ant maisto produktų ir indų.

Fekaliniu-oraliniu keliu plintančioms infekcijoms perduoti didelę reikšmę turi ir vanduo. Jis gali būti užterštas pakliuvus į atvirus vandens telkinius – upes, ežerus, tvenkinius – nenukenksmintiems kanalizacijos vandenims, juose skalbiant, girdant gyvulius, polaidžio ar lietaus vandeniui išplovus nesutvarkytas, perpildytas lauko išvietes, naudojant vandenį iš neteisingai įrengtų ir eksploatuojamų bei netikrinamų šulinių.

Žmonės užsikrečia gerdami ar naudodami maistui nevirintą tokių telkinių vandenį, o taip pat kartais ir maudydamiesi juose.

Transmisinis kelias – kai ligos sukėlėjus įkąsdami perduoda kraują siurbiantys vabzdžiai. Prisisiurbę sergančio žmogaus ar gyvulio kraujo, vabzdžiai–ligos pernešėjai lieka pavojingi ilgą laiką. Jų organizme sukėlėjai vystosi ar dauginasi, todėl vabzdžiai yra tarpiniai šeimininkai, sukėlėjų pernešėjai, o infekcijos šaltinis yra sergąs žmogus ar gyvulys. Kai kada vabzdžiai perduoda ligos sukėlėjus savo palikuonims per kiaušinėlius (taip iš vienos erkių kartos kitai perduodami erkinio encefalito virusai), t.y. gali būti papildomu infekcijos rezervuaru. Atskiri vabzdžiai gali platinti tik tam tikrą ligą, taigi jie yra specifiniai pernešėjai (pvz., ganyklinės erkės platina Laimo ligą, erkinį encefalitą, blusos – marą, utėlės – dėmėtąją šiltinę, uodai – maliariją).

  • Sveikata Referatai
  • 2015 m.
  • 35 puslapiai (14426 žodžiai)
  • Mokykla
  • Sveikatos referatai
  • Microsoft Word 72 KB
  • Infekcinės ligos ir jų prevencija mokykloje
    10 - 10 balsai (-ų)
Infekcinės ligos ir jų prevencija mokykloje. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/infekcines-ligos-ir-ju-prevencija-mokykloje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:06