Infliacija defliacija konspektas


Ekonomikos konspektas. Tikroji defliacija. “ Piktoji ” defliacija. Šliaužiančioji lėtoji , saikinga infliacija. Šuoliuojančioji infliacija. Kainų indeksai. Paklausos infliacija. Pasiūlos infliacija. Pasiūlos “ šokas ”. Numatyta infliacija. Netikėta infliacija. Pajamų indeksavimas. Infliacijos kontrolė. Antiinfliacinė politika. Infliacijos mokestis. Tarptautinė prekyba. Absoliutus pranašumas. Alternatyvieji kaštai. Laisvoji prekyba. Importo kvota. Eksporto kvota. Netarifiniai apribojimai. Eksporto subsidijos. Atviroji ekonomika. Valiutų rinka. Valiutos kursas. Realusis kursas. Perkamosios galios pariteto lygybės kursas. Perkamosios galios paritetas. Perkamoji galia. Kitos šalies vartotojų poreikių , skonių pasikeitimas. Santykinis kainų pasikeitimas. Santykinis pajamų pasikeitimas. Santykinis realiųjų palūkanų normų pasikeitimas. Valiutos kurso režimas. Fiksuoto nustatyto valiutos kurso režimas. Plaukiojančio valiutos kurso režimas. Devalvacija revalvacija. Šalies pramonės paklausos augimas vidaus rinkoje. Eksporto stimuliacija. Valiutos ir aukso rezervų mažėjimo tempų lėtėjimas. Pasitikėjimo nacionaline valiuta mažėjimas. Įsipareigojimų kitomis valiutomis augimas. Importuojamų prekių kainų augimas. Infliacijos augimas. Mokėjimų balansas. Einamoji sąskaita. Cikliniai ekonominiai svyravimai. Valiutiniai finansiniai veiksniai. Pasikeitimai tarptautinėje prekyboje. Kapitalo judėjimo masto plėtimas. Valstybių vystymosi netolygumas. Valstybės užsienio išlaidų augimas. Kitos sąlygos. Vidinė ekonomikos pusiausvyra. Išorinė ekonomikos pusiausvyra.


Paklausos infliacija – bendrosios paklausos pokyčių sukelta infliacija.

Pasiūlos infliacija – bendrosios pasiūlos pokyčių skatinama infliacija.

Didėjant bendrajai paklausai, didėja realioji gamybos apimtis bei kainos. Kol gamybos išteklių pakanka, gamybą galima išplėsti, nedidinant kainų. Taip pat gali būti, jei turima pakankamai kapitalo, yra laisvos darbo jėgos.

Kainos kyla tada, kai bendroji paklausa padidėja ekonomikai jau esant visiško užimtumo lygyje.

Kas galėtų nubraižyti grafiką?

Augant bendrajam kainų lygiui mažėja reali pinigų paklausa (atitinkamai mažėja jos pokytis). Vadinasi, didėja IR (infliacijos tempas).

Šiuolaikinės darbo užmokesčio formavimosi ypatybės (reketo efektas);

Netikėta infliacija – situacija, kai faktiškas infliacijos tempas skiriasi nuo numatytojo, dažniausiai jį viršydamas.

Pajamų paskirstymas per turto formas (turto kainos kyla ir pajamos iš jų, o pralaimi, kas gauna tik atlyginimą).

Alternatyvieji kaštai – kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad nagrinėjamos prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.

Tačiau tarptautinės prekybos atnešama nauda ir žala negali būti vienareikšmiškai išskiriamos.

Pamąstykime, kas laimi ir kas pralaimi esant aktyviai tarptautinei prekybai?

Palyginamojo pranašumo teorija paaiškina, kodėl viena šalis eksportuoja kai kurias prekes į kitą šalį, o iš ten importuoja kitus gaminius. Tačiau nepaaiškina, kodėl šalis vienos rūšies prekes eksportuoja į kitą šalį ir tuo pat metu importuoja tos pačios rūšies prekes iš tos šalies.

Prekybai šakos viduje įtakos turi trys veiksniai:

Nors paslaugų dalis nėra didelė (20-25 proc.), tačiau yra ryški tendencija šios dalies augimui.

gali sąlygoti efektyvesnę gamybą, pasireiškiant gamybos masto ekonomijos efektui. Šiuo atveju nauda - praplėsta laisvosios prekybos rinka;

Valiutų rinkos veikimas

Perkamoji galia – skirtingų laikotarpių pinigų sumų, reikalingų vienodam prekių kiekiui įsigyti, santykis.

Kitos šalies vartotojų poreikių, skonių pasikeitimas. Išauga kitos šalies paklausa prekėms ir paslaugoms ( mūsų šalies eksportas auga ( mūsų valiutos paklausa auga ( mūsų valiuta stiprėja kitos šalies valiutos atžvilgiu.

Išvada: Kai šalis vartoja daugiau, jos valiutos kursas silpsta. Ir atvirkščiai.

Santykinis kainų pasikeitimas. Kitos šalies kainos kyla greičiau, negu mūsų šalyje ( kitos šalies rinka tampa patrauklesnė įmonėms ( mūsų šalies eksportas auga ( mūsų valiutos paklausa auga ( mūsų valiuta stiprėja kitos šalies valiutos atžvilgiu.

Išvada: Kai šalyje kainos kyla greičiau, jos valiutos kursas silpsta. Ir atvirkščiai.

Santykinis pajamų pasikeitimas. Kitos šalies BVP auga greičiau, negu mūsų šalies ( tos šalies gyventojai tampa santykinai turtingesni ( mūsų šalies eksportas auga ( mūsų valiutos paklausa auga ( mūsų valiuta stiprėja kitos šalies valiutos atžvilgiu.

Išvada: Kuo labiau šalis turtėja, tuo labiau tos šalies valiutos kursas silpsta. Ir atvirkščiai.

  • Ekonomika Konspektai
  • 2015 m.
  • 10 puslapių (3137 žodžiai)
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Infliacija defliacija konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Infliacija defliacija konspektas. (2015 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/infliacija-defliacija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:16