Infliacija ir nedarbas


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Infliacija. Infliacijos rūšys. Infliacijos priežastys. Infliacijos neigiami padariniai. Nedidelės infliacijos teigiami padariniai. Infliacijos pasekmės ir nedarbas. Nedarbo samprata. Ryšys tarp nedarbo ir infliacijos. Neigiamos nedarbo pasekmės. Nedarbo lygio dinamika Lietuvoje 2007 – 2013 metais. Bendrojo vidaus produkto ir nedarbo lygio dinamika. Antiinfliacinės priemonės. Išvados. Verslo aplinka. Bendroji aplinka. Išvados. Specialioji aplinka. Išvados. Įmonės ssgg analizė. Apibendrinimas. Literatūra ir šaltiniai.


Tikslai – išanalizuoti dviejų pagrindinių makroekonomikos problemų – infliacijos ir nedarbo – tarpusavio priklausomybę, siekiant atskleisti, kaip tos problemos turėtų būti sprendžiamos.

Nedarbas Lietuvoje daro neigiamą poveikį šiems ekonominės ir socialinės srities rodikliams: šalies bendrajam vidaus produktui, vidutinei metinei infliacijai, vidutiniam mėnesiniam Bruto darbo užmokesčiui, Nacionalinio biudžeto pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio, savižudybių bei užregistruotų nusikaltimų skaičiui. Tačiau neigiamo nedarbo poveikio emigrantų skaičiui, valdžios sektoriaus išlaidoms, susijusioms su nedarbu, apsilankymų pas gydytojus skaičiui, mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičiui ir skurdo rizikos lygiui nebuvo nustatyta. Tiriant socialinės srities rodiklius, mažesnis neigiamas poveikis nedarbo mažėjimo laikotarpiu buvo stebimas tik savižudybių skaičiui. Apibendrinant, galima teigti, kad neigiamos nedarbo pasekmės šalyje yra labai skaudžios, pradedant valstybės lygmeniu ir baigiant kiekvienu šalies gyventoju.

beveik kiekvienas žmogus yra paveikiamas didėjančių kainų;

B. Martinkus ir V. J. Žilinskas (2008) teigia, jog infliacija – tai piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiškiantis bendrojo kainų lygio kilimu per tam tikrą laikotarpį. B. Martinkaus ir V. J. Žilinsko (2008) teigimu, infliacija ir nedarbas yra dvi svarbiausios makroekonomikos problemos, kurių ryšį parodo Filipso kreivė. Remiantis kreivės pagalba, buvo nustatytas ryšys tarp nedarbo ir infliacijos: kuo mažesnis infliacijos lygis, tuo didesnis nedarbas ir priešingai. Filipso kreivė pateikta 1 paveiksle.

Taškas E rodo ekonominę pusiausvyrą, kur infliacija lygi nuliui ir egzistuoja natūralus nedarbo lygis (5%). Tarkime AD didėja, ekonomika juda į viršų Filipso kreive iki taško A: nedarbo lygis mažėja , infliacija didėja. Infliacijos tempai nedidėja tuo atveju, jei faktinis nedarbo lygis lygus natūraliam. Jei infliacija sukelia AS mažėjimą, tai atvirkštinės priklausomybės tarp infliacijos ir nedarbo nėra.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai atliktame ekonominiame tyrime, kaip pagrindinę 2009 m. nedarbo priežastį įvardino blogą ekonominę padėtį. Jų nuomone, nepalanki ekonominė padėtis lėmė net 65% bedarbystės, o dėl per aukštos minimalios algos bei dėl griežto darbo santykių reguliavimo, darbo susirasti negalėjo 15% bedarbių. Tačiau be sudėtingos šalies ekonominės padėties, kuri lemia vis didėjantį nedarbą, ekspertai išskiria ir darbo rinkos reguliavimo problemas. Nors Lietuvoje itin griežtas darbo santykių reguliavimas bei susidariusi sudėtinga padėtis darbo rinkoje, darbo liberalizavimo sprendimų, galinčių sumažinti nedarbo lygį, vyriausybė nesiima (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2009/2010).

2007 m. toliau sparčiai auganti šalies ekonomika ir besitęsianti gyventojų emigracija sudarė prielaidas didėti gyventojų užimtumui ir mažėti nedarbui. Tačiau 2008 m. antroje pusėje prasidėjęs pasaulinis ekonomikos nuosmukis, suprastėjusi šalies finansinė būklė ir pagausėjęs įmonių bankrotų (ypač statybos ir pramonės sektoriuose) skaičius iš esmės pakeitė situaciją darbo rinkoje – užimtumas ėmė mažėti, o nedarbas sparčiai augti. Statistikos departamento vertinimais, bedarbių skaičius 2008 m. 2009 m. šalyje besitęsiant ekonominiam nuosmukiui ir sparčiai mažėjant laisvų darbo vietų skaičiui, nedarbas šalyje toliau augo. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis 2009 m. šalyje nedarbo lygis sudarė 13,6 proc. Nors bedarbių skaičius ir nedarbo lygis tebedidėjo, tačiau jau kiek lėčiau.

Nustatyta, kad bendrąjį vidaus produktą ir nedarbo lygį sieja atvirkštinis ryšys. Ekonominio augimo periodu nedarbo lygis mažėja, o ekonominio nuosmukio – ima didėti. Ekonominių ciklų svyravimai lemia netolygius BVP ir nedarbo lygio pokyčius, todėl pasitaiko šios priklausomybės asimetrijos atvejų. BVP ir nedarbo lygio atsilikimas nuo ekonomikos pokyčių, neigiami arba teigiami ekonomikos dalyvių ateities lūkesčiai.

Atlikta BVP ir nedarbo lygio priklausomybės analizė rodo, kad tik dešimtadalis ir mažiau bendrojo vidaus produkto sumažėjimo atvejų gali būti siejama su atitinkamo laikotarpio nedarbo lygio sumažėjimu.

Išanalizavus 2007-2013 m. laikotarpio Lietuvos nedarbo lygio ir ekonominių rodiklių duomenis, buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nedarbo lygis atvirkštinį ryšį ir neigiamą poveikį turėjo šalies bendrajam vidaus produktui, vidutinei metinei infliacijai. Svarbu pastebėti tai, kad darbo užmokestis Lietuvoje nedarbo didėjimo laikotarpiu nemažėjo taip sparčiai, kaip kilo nedarbo mažėjimo laikotarpiu, tai rodo, kad pati rinka greitai nesureaguoja į pasikeitusias sąlygas ir būtinas valstybės įsikišimas skatinant paklausos augimą.

Apibendrinant galima teigti, jog dėl didėjančio nedarbo Lietuva praranda dalį bendrojo vidaus produkto, mažėja šalies gyventojų pajamos, gaunamos darbo užmokesčio pavidalu, taip pat mažėja ir Nacionalinio biudžeto pajamos, surenkamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Be to, didėjant nedarbo lygiui ir stengiantis jį sumažinti, auga vidutinė metinė infliacija.

Infliacija ir nedarbas. (2015 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/infliacija-ir-nedarbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:49