Infliacija kainų lygio kilimas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Pinigų sistema. Infliacijos esmė ir rūšys. Infliacijos teorijos. Ekonominiai ir socialiniai infliacijos padariniai. Defliacija, jos esmė, rūšys ir vykdymo būdai. Infliacija ir palūkanų normos. Anketinės apklausos analizė. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Anketa. Išvados. Literatūra.


Darbo problema: moksleivių bei studentų žinių apie infliaciją trūkumas.

Darbo tikslas – įvertinti moksleivių ir studentų žinias apie infliaciją, bei suteikti kuo daugiau informacijos apie bendrojo kainų lygio kilimą.

Darbo uždaviniai:

Apžvelgti mokslinės literatūros analizę infliacijos klausimais;

Atlikti moksleivių ir studentų tyrimą ir patikrinti jų žinias apie infliaciją;

Išryškinti atlikto tyrimo rezultatus, juos išsamiai išnagrinėti ir išanalizuoti.

Darbo metodika: Siekiant darbo tikslo, naudotasi moksliniais literatūros šaltiniais ir moksliniais straipsniais, kuriuose yra reikalinga informacija apie infliaciją. Taip pat buvo vykdoma anketinė apklausa, aprašomasis metodas ir statistinių duomenų analizė. Apibendrinti tyrimo duomenys yra vaizduojami grafiškai.

V. Jurgutis knygoje „Pinigai“ rašo: „Pinigų sistema yra planingas, viena mintimi pagrįstas pinigų sutvarkymas.“ Kiekviena šalis remdamasi savo šalies įstatymais stengiasi susikurti geriausiai funkcionuojančią pinigų sistemą. Jeigu ši teisinė pinigų sistema neatitinka šalies ekonominių sąlygų – vargu ar galima tikėtis teisingo pinigų sistemos veikimo.

Kaip buvo minėta, pinigai tinkamai atliks savo funkcijas, jei atitiks jiems keliamus reikalavimus – pasižymės tam tikromis savybėms. Pirmiausia – pinigai turi būti stabilūs, t.y. turėti pastovią vertę, kad perkamoji pinigų galia laikui bėgant nekistų. Antra – pinigai turi būti pageidaujami šalies viduje ir užsienyje. Trečia – pinigai turi būti patogūs laikyti ir vartoti, t.y. būti dalūs, patvarūs, vienarūšiai, atpažinūs.

Iki šiol tebesiginčijama, kuri pinigų sistema turi visus šiuos požymius. Kiekviena pinigų sistema turi savų pranašumų ir trūkumų, tačiau daugiausia dėmesio susilaukia pinigų sistemos, kurios siejamos su brangiausiais metalais, o ypač su auksu. Su auksu susietoje pinigų sistemoje auksas buvo tiesioginė mainų ir mokėjimo priemonė. Tai buvo ne tik lydinys, bet ir iš jo buvo kaldinamos monetos. Monetos dažniau buvo vartojamos vietos rinkoje, o lydiniai – stambiems atsiskaitymams tarptautinėje rinkoje.

Sprendžiant, kokį metalą pasirinkti pinigų sistemai, be ūkio ir kultūros lygio, turėdavo įtakos dar trys priežastys. Pirmoji – tai pasaulinė brangiųjų metalų gavyba. XIX a. auksas labai paplito visame pasaulyje. Didesnė aukso gavyba sumažino jo vertę, dėl to jį pradėjo naudoti platesnė visuomenės dalis. Nors aukso vertė sumažėjo, tačiau net ir nedidelis jo svoris atstodavo dideles sumas, o padidėjusi paklausa neleido labai stipriai kristi aukso vertei. Antroji priežastis – teigiamos brangiųjų metalų savybės, o trečioji – krašto teritorijos dydis. Tai buvo ypač aktualu senesniais laikais, nes kuo buvo didesnė teritorija, tuo reikėdavo įveikti didesnį atstumą, o kelionėse buvo patogiau turėti brangesnio metalo.

Naujaisiais laikais yra stengiamasi įvesti tokią pinigų sistemą, kuri būtų aiški ir patogi išreikšti įvairias pinigų sumas. Tai labai reikalinga mainams. Minėta, kad pinigų sistema – tai planingas šalies pinigų sutvarkymas, todėl pinigai turi pasižymėti pirmiau išdėstytomis savybėmis. Imdamasi saugos priemonių valstybė naudoja įvairias pinigų apsaugos priemones, kurios apsunkina pinigų padirbinėjimą. Monetos gaminamos rantytomis briaunomis, su specialiais užrašais, popieriniai pinigai gaminami su vandens ženklais, metalo siūlais, specialiais serijos numeriais, dažomi ypatingais dažais ir pan.

Kalbant apie pinigus negalima atsieti infliacijos, kuri yra glaudžiai su jais susijusi. Infliacija – pastovus bendro kainų lygių kilimas. To padarinys – sumažėja pinigų perkamoji galia, kitaip tariant, pinigai nuvertėja.

Infliacija nevienarūšis reiškinys. Ją galima skirstyti į rūšis pagal:

Vietą: vietinė, regioninė, pasaulinė;

Reiškimosi pobūdį: atvira arba paslėpta;

Tempą: natūralioji, šliaužianti, šuoliuojanti infliacija ir hiperinfliacija;

Tai, ar buvo jos tikėtasi: laukta netikėta.

Pirmoji rūšis – infliacija vietos atžvilgiu. Infliacija gali būti lokali (vietinė), kai pasireiškia tam tikrose šalyse, ir pasaulinė, apimanti visas šalis. Dar galima išskirti regioninę infliaciją, būdingą tam tikram regionui, šalių grupei.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 26 puslapiai (3536 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 70 KB
  • Infliacija kainų lygio kilimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Infliacija kainų lygio kilimas. (2015 m. Balandžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/infliacija-kainu-lygio-kilimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:14