Infliacijos - defliacijos tempai ir priežastys Lietuvoje


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Infliacijos, defliacijos sąvokos, jos formos ir priežastys. -2016 m. Infliacijos/defliacijos tempai ir priežastys Lietuvoje. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Šiais laikais infliacija, jos priežastys ir tempai yra viena iš pagrindinių socialinių ekonominių problemų. Šalyje ji pasireiškia prekių kainų kilimu ir pinigų nuvertėjimu, tai dažniausiai neigiamai veikia ekonomiką bei sukelia daug neigiamų socialinių padarinių.

Rašant šį darbą nagrinėsiu infliacijos, defliacijos tempus ir priežastis Lietuvoje 2000-2016 metų laikotarpiu.

Infliacijos, defliacijos tempų ir priežasčių nagrinėjimui Lietuvoje 2000-2016 metų laikotarpiu iki šiol nebuvo skirtas didelis dėmesys. Darbas naujas tuo, kad jame nagrinėjama infliacijos, defliacijos tempai ir priežastys Lietuvoje 2000-2016 metų laikotarpiu.

Darbo objektas – infliacijos/defliacijos tempai ir priežastys Lietuvoje 2000-2016 metų laikotarpiu.

Darbo tikslas – apibūdinti infliacijos/defliacijos tempus ir priežastis Lietuvoje 2000-2016 metų laikotarpiu.

Darbe naudoti literatūros šaltiniai. Šiame darbe analizavimui naudojami moksliniai straipsniai, Lietuvos banko ir Lietuvos statistikos departamento pranešimai, tiesiogiai susiję su analizuojama tema.

Taip pat R. Čiegis (2012, p. 300) išskiria ekonomikos teorijoje tris sąvokas: infliaciją (inflation), defliaciją (deflation) ir dezinfliaciją (disinflation). Dezinfliacijos sąvoką, pasak autoriaus, galima pateikti taip: „tai bendrojo kainų lygio augimo tempo (infliacijos tempo) mažėjimas“ (Čiegis, 2012, p. 300). Nuolat mažėjant infliacijos tempui, ji artėja prie nulio, t.y. pinigai nenuvertėja. Pasak R. Čiegio (2012, p. 300), „dezinfliacijos išeigos kaštai (output cost of disinflation) priklauso nuo to, kaip greitai visuminės pasiūlos kreivė AS žemėja“. T.y. tai priklauso nuo greičio, kuriuo pagrindinė infliacija prisitaiko prie mažėjančių infliacijos tempų.

Pasak V. Vaškelaičio (2006), infliacija yra vienas iš veiksnių, lemiantis aukso kainą pasaulinėje rinkoje, t.y. „tokiu atveju šalies pinigų kokybė yra prasta ar prastėjanti – biudžeto deficitas mažinamas klusniais centrinio banko veiksmais (į ekonomiką „įmetama“ papildomų pinigų nepamatuotiems vyriausybės finansiniams užmojams tenkinti), o padidėjusi pinigų atsarga nėra visiškai padengta patikimos vertės užsienio aktyvais“ (Vaškelaitis, 2006, p. 89). Tai reiškia, kad nacionalinis pinigų vienetas yra pervertintas ir laikosi centrinio banko deklaruojamu vidiniu stabilumu. Šios valiutos palaikymas reikalauja atitinkamų valiutos kurso subsidijų. Dėl valiutos padengimo patikimumo gali suabejoti investuotojai. Tokiomis sąlygomis auksas atlieka garanto vaidmenį gresiant infliacijai.

Ankstesniais laikais infliacija buvo laikina, susijusi su karais, revoliucijomis, epidemijomis ir kitomis problemomis. Paprastai kainos padvigubėdavo per 70 – 100 metų, todėl visuomenės kartos nepajusdavo pinigų nuvertėjimo. Dabartiniu laiku infliacija yra įprastas reiškinys, kainos dažniausiai keičiasi didėjimo linkme, tačiau kainų pokyčio laipsnis paprastai yra nevienodas skirtingais laikotarpiais ir skirtingose šalyse.

Pasak V. Vaškelaičio (2006, p. 127) remiantis V. B. Braunu (V. B. Brown) ir J. S. (Hogerdorn) (1993), infliacija yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos ir einamajai sąskaitai – kainų padidėjimas sulėtina ir apsunkina prekių išvežimą, sumažina eksportuojamų prekių konkurencingumą, o importuojamos prekės įgauna patrauklų įvaizdį.

G. Kancerevyčius (2004, p. 726) paklausos infliaciją ir pasiūlos infliaciją apibūdina kaip infliacijos tipus.

V. Snieška (2005) išskiria tokias pagrindines priežastis, kurios sukelia infliaciją paveiktą bendrosios paklausos pokyčių:

G. Kancerevyčius (2004, p. 726) taip pat išskiria vieną iš infliacijos priežasčių – tai vyriausybė, kuri nesugeba subalansuoti valstybės pajamų ir išlaidų (t.y. nesuvaldo biudžeto deficito - jeigu deficitas yra dengiamas leidžiant į apyvartą naujus pinigus, tai pinigų pasiūla išauga ir kainų lygis pakyla). Autorius pažymi, kad infliaciją gali paskatinti ir investicijų, ypač karinių, finansavimas tokiu pačiu metodu. Pasak G. Kancerevyčiaus (2004, p. 727), infliacija yra svarbi, nes tiesiogiai nulemia valiutos perkamosios galios sumažėjimą. Taip pat labai stiprų neigiamą poveikį infliacijos augimas daro fiksuotų pajamų instrumentų rinkai – jei investuotojas įsigijo tam tikras fiksuotas palūkanas mokančią obligaciją, tai juo didesnė infliacija bus, tuo labiau nuvertės jo investicijos. Dėl didesnės infliacijos lūkesčių išauga palūkanų normos, krinta skolos instrumentų kainos, o centrinio banko palūkanų normos yra griežtinamos, t.y. didinamos. Padidinus palūkanų normas, valiuta turėtų brangti. Tačiau iš kitos pusės didesnė infliacija reiškia didesnes kainas, dėl kurių pablogėja šalies konkurencingumas ir šalies valiuta turėtų susilpnėti.

  • Ekonomika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Oksana
  • 17 puslapių (4272 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 450 KB
  • Infliacijos - defliacijos tempai ir priežastys Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Infliacijos - defliacijos tempai ir priežastys Lietuvoje . (2017 m. Rugsėjo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/infliacijos-defliacijos-tempai-ir-priezastys-lietuvoje.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 23:44