Infliacijos problema


Ekonomikos referatas.

Ekonomikos teorija savarankiškas darbas. Infliacijos samprata. Infliacijos matavimo budai. Infliacijos rūšys. Šliaužiančioji saikingoji , slenkančioji , lėtoji infliacija. Šuoliuojanti infliacija. Atvira infliacija. Paslėpta infliacija. Numatoma infliacija. Netikėta infliacija. Infliacijos priežastys. Paklausos infliacija būna tuomet , kai rinkoje paklausa viršija pasiūlą , o jeigu atvirkščiai – pasiūla viršija paklausą , turime kaštų infliacija. Numatomos infliacijos kaštai. Netiketos infliacijos kaštai. Metinė infliacija 2012. pabaigoje šiek tiek sumažėjo rugsėjo mėn. . ,. , gruodžio mėn. ji buvo 9 proc. Administruojamųjų kainų metinis augimas lėtėjo nuo 2012. balandžio mėn. iki pat metų pabaigos. Degalų kainų metinis augimas metų pabaigoje gerokai sulėtėjo rugsėjo mėn. . ,. , o gruodžio mėn. – tik pusę šio dydžio. Metinė infliacija pagal SVKI , jau anksčiau buvusi maža , 2014. pradžioje dar sumažėjo. Įvairūs su vartotojų kainomis susiję rodikliai leidžia tikėtis , kad infliacija artimiausiu metu toliau bus maža. Naftos kaina litais paskutiniu metu tebebuvo mažesnė nei prieš metus kovo mėn. – 8 %. 2015 Lietuvos ekonomika auga maždaug perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Tokią jos raidą pirmiausia lemia tarptautinė aplinka. Kainų tendencijos tebėra palankios vartotojams.


Palūkanų normos pokyčiai turi kompensuoti infliacijos sukeltą pinigų vertės praradimą;

Kaip ir 2011 m., didžioji infliacijos dalis (apie 80 %) buvo susijusi su išorės veiksniais. Maisto ir administruojamosios kainos 2012 m. lėmė po trečdalį infliacijos, mažiau prisidėjo pakilusios degalų kainos. Labiausiai nuo vidaus situacijos priklausomos pramoninių prekių ir rinkos paslaugų kainos, tebesant gana sudėtingai padėčiai darbo rinkoje, kilo lėtai ir infliacijai turėjo nedidelę įtaką, nors šios prekės ir paslaugos sudaro apie pusę vartotojų krepšelio. Palyginti su 2011 m., infliacija labiausiai sumažėjo dėl perpus mažiau (3,2 %) kilusių maisto, įskaitant g÷rimus ir tabaką, kainų. Tai sietina su palankesne vartotojams pasaulinių maisto žaliavų kainų kaita: 2011 m. šoktelėjusios net apie 23 proc., 2012 m. jos pastebimai (apie 7 %) sumažėjo.

Metinė infliacija 2012 m. pabaigoje šiek tiek sumažėjo: rugsėjo mėn. sudariusi 3,3 proc., gruodžio mėn. ji buvo 2,9 proc.

Toks pokytis susijęs su sulėtėjusiu administruojamųjų kainų, ypač šilumos energijos, ir degalų kainų metiniu augimu. Jis sulėtėjo labiau, nei tikėtasi, todėl infliacija ketvirtąjį ketvirtį buvo šiek tiek mažesnė, nei prognozuota. Iš dalies dėl to mažesnė prognozuojama ir 2013 m. infliacija, tačiau dar didesnę įtaką tokiai prognozei turi sprendimas pratęsti PVM lengvatų galiojimą. 2012 m. pabaigoje PVM lengvatos šilumos energijai (9 % tarifas) ir kompensuojamiesiems vaistams (5 % tarifas) pratęstos metams – iki 2013 m. pabaigos. Lengvatų panaikinimas, kuris buvo įtrauktas į 2013 m. infliacijos prognozes, dabar turės įtakos 2014 m. infliacijai. Šilumos energijos įtaka bus nemaža, nes išlaidos šilumai sudaro daugiau kaip 4 proc. vartotojų krepšelio; panaikinus lengvatą, ji pabrangtų apie 11 proc.

Tai susiję su šilumos energija – svarbiausia šios kainų grupės sudedamąja dalimi. Metų viduryje daugiau nei penktadaliu šoktelėjusi gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams lėtėjimo tendenciją prislopino tik trumpam. Kovo mėn., prieš pradedant lėtėti metiniam šilumos kainų augimui, šiluma buvo apie 22 proc. brangesnė nei prieš metus, o metų pabaigoje – mažiau nei 1 proc. brangesnė. Atitinkamai labai sumažėjo ir šilumos energijos kainų įtaka metinei infliacijai: kovo mėn. ši įtaka sudarė penktadalį infliacijos, o gruodžio mėn. buvo nulinė. Anksčiau šilumos kainų metinį augimą gerokai lėtino bazės poveikis: šiluma toliau brango, tačiau į metinio pokyčio skaičiavimą nebebuvo įtraukiamas spartus jos brangimas pra÷jusių metų atitinkamu laikotarpiu. Ketvirtąjį ketvirtį padėtis pasikeitė – šiluma atpigo. Vien per spalio mėn. ji atpigo apie 4 proc., o gruodžio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., – daugiau nei 5 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2013 m. sausio mėn. šilumos kaina toliau mažėja, taigi, šiluma pinga jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Tokias tendencijas skatina kritusios kuro, naudojamo šilumai gaminti, kainos, ypač atpigusios gamtinės dujos – pagrindinis šilumos gamybos kuras Lietuvoje. Importuojamų gamtinių dujų kaina nuolat mažėjo nuo rugpjūčio mėn. Lapkričio mėn. ji buvo 8 proc. mažesnė nei liepos mėn. 2013 m. pradžioje įsigalioja keletas administruojamųjų kainų pakeitimų: branginama elektra ir piginamos gamtinės dujos.

Degalų kainų metinis augimas metų pabaigoje gerokai sulėtėjo: rugsėjo mėn. jis sudaė beveik 10 proc., o gruodžio mėn. – tik pusę šio dydžio.

Tai susiję su dideliu degalų atpigimu spalio–gruodžio mėn.: palyginti su rugsėjo mėn., gruodžio mėn. degalų kainos sumažėjo 6 proc. Tokios degalų kainų tendencijos sietinos su pasaulio rinkose sumažėjusia naftos kaina ir mažu jos metiniu augimu. Gruodžio mėn. naftos kainos litais metinis pokytis sudarė 1,7 proc., o JAV doleriais – 1,5 proc. Taigi, metų pabaigoje šie rodikliai beveik susilygino, nors ankstesniais 2012 m. mėnesiais kainos JAV doleriais metinis augimas buvo kur kas lėtesnis už kainos litais augimą (rugpjūčio mėn. – net 16 proc. p.), nes pastarasis buvo palaikomas sustiprėjusio lito atžvilgiu JAV dolerio kurso.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4039 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 58 KB
  • Infliacijos problema
    10 - 2 balsai (-ų)
Infliacijos problema. (2016 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/infliacijos-problema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:11