Infliacijos tendencijos Lietuvoje


Infliacija ir jos tendencijos. Nedarbas lietuvoje. Infliacija lietuvoje 2010-2013 m. Lietuvos makroekonomines tendencijos ir. Lietuvos infliacijos kitimas. Darbo uzmokescio tendencijos lietuvoje. Nedarbas lietuvoje ir infliacija. Nedarbas ir infliacija lietuvoje. Banku padetis lietuvoje 2010-2013 m aprasymas. Infliacijos situacija lietuvoje.

Ekonomikos referatas. Nedarbo mažinimo priemonės. Nedarbo sumažinimo galima pasiekti šiais būdais. Laikinasis nedarbas. Struktūrinis nedarbas. Nedarbo priežastys. Situacija darbo rinkoje. Nedarbo lygis. Taigi, šios išvardytos priemonės gali mažinti nedarbą didinant darbo pasiūlą. Mano manymu, efektyviausias iš šių visų, aukščiau išvardintų nedarbo mažinimo būdų yra kvalifikuotos darbo jėgos ruošimas. Tai daugeliu atvejų išspręstų šią problemą. Gyvenimui sparčiai žengiant į priekį, kuriantis pažangioms technologijoms bei plečiantis ir tobulėjant paslaugų sektoriui vis didesnę svarbą įgyja žmonių pasirengimas dirbti naujomis darbo sąlygomis.


Tobulinant darbo rinkos paslaugas. Kai kurie asmenys bedarbiais yra dėl to, kad neturi reikiamos informacijos apie laisvas darbo vietas. Todėl geresnis gyventojų informuotumas apie įsidarbinimo galimybes, laisvų darbo vietų duomenų banko kaupimas kompiuteriuose gali padėti mažinti tekamąjį ir struktūrinį nedarbą.

Tobulinant deficitinių specialybių profesionalų paruošimą. Naujos arba laisvos darbo vietos dažniausiai būna skirtos specialistams,

Profesijų, kurių funkcijas gali atlikti tik nedaugelis. Tuo tarpu dauguma bedarbių yra nekvalifikuoti arba patekę į bedarbių kategoriją iš prarandančių reikšmę ūkio šakų. Todėl vyriausybės parengtos mokymo programos, skirtos trūkstamų specialybių darbuotojų rengimui, padėtų bedarbiams greičiau įsidarbinti, produktyviau gyventi ir palengvintų vyriausybės išmokų bedarbiams naštą.

Koreguojant valstybės pagalbą bedarbiams. Nedarbo pašalpos, išmokos iš valstybės biudžeto kompensuoja pajamų netekimą nedarbo atveju, apsaugo žmones nuo skurdo. Tačiau šios pašalpos turi grįžtamąją įtaką nedarbo lygiui – jos padidina savanorišką nedarbą ir pailgina darbo vietos ieškojimo trukmę.

Mažinant pajamų mokestį. Ši priklausomybė paprasta: pajamų mokesčio mažinimas tolygus realiojo darbo užmokesčio didinimui, o aukštesnis darbo užmokestis, kitoms sąlygoms esant vienodoms, didina dirbti norinčių žmonių skaičių.

Taigi, šios išvardytos priemonės gali mažinti nedarbą didinant darbo pasiūlą. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir buvo tas žingsnis pakeitęs mūsų visų gyvenimą. Šiuo metu darbo rinka yra pretenzinga ir negailestinga. Ji iš darbuotojo reikalauja ne tik mokėti dirbti kompiuteriu, bet ir daug platesnio išprusimo lygio, puikių profesinių žinių. Tokie reikalavimai paprastam, tarybiniam žmogui iš tikrųjų yra aukšti. Jam sunku prisitaikyti prie naujų, europietiškos darbo rinkos sąlygų. Todėl labai svarbu ruošti žmones (tiek bedarbius, tiek dirbančiuosius) profesiniam tobulėjimui, suteikti jiems reikalingų jų darbui žinių.

Bedarbių rėmimas didinant jiems pašalpas neduotų teigiamų pokyčių darbo rinkoje. Lietuvoje žmonių mąstymas yra šiek tiek kitoks, nei europiečių. Daugelis iš mūsų matome ir girdime apie situaciją kaimo vietovėse. Asocialių šeimų gyvenimas verčia mus susimąstyti: girtavimas, daug mažų išalkusių vaikų, baisi netvarka. Jie gyvena nuo pašalpos iki pašalpos, net negalvodami apie darbą. Tokia situacija yra paranki, ji nemotyvuoja žmonių eiti ieškoti darbo.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 7 puslapiai (2077 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 55 KB
  • Infliacijos tendencijos Lietuvoje
    8 - 3 balsai (-ų)
Infliacijos tendencijos Lietuvoje. (2010 m. Rugsėjo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/infliacijos-tendencijos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:36