Informacija apie kryžminimą


Biologijos referatas. Informacija apie kryžminimąsi. Idealios rūšys. Rūšys, formuojančios hibridus. Hibridizacijos mastas. Hibridų atpažinimas. Fenetinis vidurkis tarp spėjamų tėvų. Sumažėjęs vaisingumas. F2 kartos atskyrimas. Paplitimo įrodymas. Dirbtinė resintezė. Izoliuojantys mechanizmai. Hibridizacijos padariniai. Hibridų stabilizacija. Hibridizacija kaip rūšies ar genties kriterijus. Semikriptinės rūšys. Autbryderiai, turintys vidinius barjerus. Inbryderiai. Apomiktiniai taksonai.


Taksonomiškai idealia rūšimi laikoma rūšis, kuri nekelia jokių taksonominių problemų. Tokia rūšis visada atskiriama, kaip aiški visuma. Ji neturi ryškių fenotipo kintamumo įvairovės trūkių ir nesusilieja su kitomis rūšimis.

Daugeliu atvejų tokios rūšys genetiškai izoliuotos nuo kitų rūšių: negali tarpusavyje kryžmintis ir yra dalinai heterozigotiškos.

Šios rūšys – lytinės, susikryžminančios, nesihibridizuojančios rūšys. Tokio tipo rūšys būdingos Fabaceae, Apiaceae šeimoms, Sedum, Campanula, Allium gentims., bet ir šie taksonai gali turėti išimčių.

Dauguma taksonų, kurie kelia esmines taksonomines problemas, idealioms rūšims nepriskiriami. Jie kryžminasi su kitu taksonu taip, kad prasiplečia genetinės ribos, bet ne morfologinės. Jie demonstruoja kryžminimosi barjerus tarp skirtingų morfologiškai atpažįstamų taksono dalių. Šios dvi situacijos aptariamos žemiau.

HIBRIDAS – zigota, gauta susijungus nepanašioms gametoms. Toks ypatingai platus apibrėžimas galioja genetiniu požiūriu. Naudingesnis TAKSONOMINIO HIBRIDO apibrėžimas: SUSIKRYŽMINIMO PRODUKTAS TARP AIŠKIŲ TAKSONŲ. Hibridas gali būti daugiau ar mažiau specifinis, apribojant ypatingų rangų taksonus. Pavyzdžiui, tarprūšinį hibridą, tarpgentinį hibridą. Dažniausiai taksonomistai mintyje turi tarprūšinius arba tarpgentinius hibridus.

Vien šiuolaikinis augalų hibridų sąvadas apima 23675 pušūnų ir magnolijūnų skyrių hibridus ir 620 sporinių augalų grupės hibridų. Čia užregistruoti ir dirbtinai sukurti hibridai. Savaiminių hibridų skaičius yra žymiai mažesnis, nors menkai ištirtuose plotuose, pavyzdžiui, tropikuose, gali būti neaptiktų hibridų. Realūs hibridų skaičiai žinomi pagal gerai išstudijuotas floras, pavyzdžiui, Britų salų florą. Čia K.A.Steisas užrašė 626 tarprūšinius augalų induočių hibridus, 122 galimai teisingai identifikuotus, lygiai kaip 227 abejotinus hibridus. Vėliau atrasta dar 16 papildomų derinių. Apibendrinant, galima teigti, kad tėra apie 700 tarprūšinių hibridų iš visų 2500 Britų salų savaiminių augalų rūšių, išskyrus apomiktinius taksonus. Skaičius 2500 apytiksliai atitinka 1% pasaulio augalų induočių floros, kuri galėtų turėti 70.000 skirtingų, savaiminių tarprūšinių hibridų. Aiški hibridizacija nėra retas ar nenormalus reiškinys. Gana daug griežtai apibrėžtų rūšių yra hibridinės kilmės. Bet daugiau žinoma dirbtinių hibridų, nei savaiminių hibridų. Vien Orchidaceae šeimoje sukurta 45.000 hibridų. Peršasi išvada, kad kryžminimasis – įprastas dalykas. Pusė Britų floros augalų genčių yra monotipinės, o likusi pusė gamtoje sudaro mažiausiai vieną hibridą.

Labai nedaug savaiminių hibridų kilę iš trijų ar daugiau augalų rūšių. Visada yra tikimybė, jog pirminis dviejų rūšių hibridas bus vaisingas ir galės susikryžminti su trečia rūšimi. Britų salose užregistruoti maždaug 26 tokie hibridai. Tokias galimybes Žymiai praplečia dirbtinė hibridizacija. Švedijoje sukurtas hibridas, apimantis 13 skirtingų Salix tėvinių rūšių.

Mažiau žinoma apie savaiminę hibridizaciją neinduočių augalų grupėse. Paprastai samanų hibridai sterilūs, todėl jie egzistuoja kaip hibridai-sporofitai ant moteriškojo gametofito ir juos sunku aptikti. Faktas, kad užregistruota didelė samanų, taip pat grybų ir dumblių hibridų įvairovė, siūlo, jog hibridizacija – svarbus reiškinys visoms grybų ir augalų grupėms.

Tarpgentiniai hibridai retesni. Britų augalų induočių floroje žinomi tik 29 tarprūšinių – tarpgentinių hibridų deriniai, jų tarpe tik 14 tarpgentinių hibridų. Pritaikant šiuos duomenis, pasaulyje galėtų būti apie 250 tarpgentinių hibridų. Savaiminių tarpgentinių hibridų randama samanų ir dumblių skyriuose. Visi savaiminiai Poaceae šeimos hibridai žinomi vienoje genčių triboje. Kryžminimai tarp tribų buvo vykdomi dirbtinai. Žymiai daugiau tarpgentinių hibridų sukurta dirbtiniu būdu. Orchidaceae šeimos dirbtiniai hibridai gaunami, kryžminant 5 skirtingas gentis.

Apibendrinant žinias apie hibridizacijos dažnumą, galima teigti, jog yra ir tarpiniai atvejai tarp dviejų ekstremalių atvejų. Vienas ekstremumas – varpinio Desmazeria marina x D. rigida hibridas, kurio rastas vienintelis individas Velse 1960 metais. Kitas ekstremumas – Geum rivale x G. urbanum, Betula pendula x B. pubescens, kurie tapo dažnesni, nei vienas ar abu tėvai. Natūralu, kad dauguma hibridų derinių išsitenka tarp tų dviejų kraštutinumų.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 19 puslapių (6284 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Informacija apie kryžminimą
    9 - 3 balsai (-ų)
Informacija apie kryžminimą. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/informacija-apie-kryzminimasi.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:35