Informacijos sistemos


Informacines valdymo sistemos konspektas. N maciu santykiu modeliavimas. Esybės samprata. Sistemos dekomponavimas. Informacinių sistemų samprata. Informacinė sistemos konspektia. Informacines sistemu konspektas. Informacines sistemos spera. Informacinės sistemos konspektai. Informacines sistemos konspektas.

Informatikos konspektas. Informacijos sistemos samprata, paskirtis, pavyzdžiai, tipai. Informacijos sistema, kaip tam tikros organizacijos (darbinės sistemos) dalis. Tikslai, veiksmai ir objektai: trys probleminės srities tyrimo aspektai. Reikalavimai veiksmų, tikslų ir objektų modeliavimo priemonės. Tradicinio infornacijos sistemų kūrimo proceso sudėtis. Reikalavimų nustatymo etapo turinys ir specifika (bendra charakteristika). Problemos apibrėžimas reikalavimų nustatymo metu. Sistemos kūrimo galimybių analizė ir jos atlikimo aspektai. Sistemos kūrimo galimybių analizės rezultatai ir jų panaudojimas projekto planavimui. Reikalavimų įgijimo paskirtis ir metodai. Reikalavimų nustatymo etapo sunkumai. Reikalavimų nustatymo etapo sunkumų sprendimo būdai. Analizės etapo tikslai, turinys ir specifika. Er-modelis. Esybės samprata, jų išskyrimas ir pasitaikančios klaidos. Ryšio samprata er modelyje. Ryšių kardinalumas er-modelyje. Ryšių kardinalumo tipai ir jo nustatymas. Er-modelio atributo samprata. Esybės-atributo ryšiai, jų kardinalumas ir žymėjimas. Atributų išskyrimo šaltiniai. Atributų būtinumo ir unikalumo samprata bei žymėjimas. Esybę identifikuojančių atributų išskyrimas. Esybių išskyrimas, įvertinant atributų reikšmių kartojimąsį. Egzempliorių, sinonimų, homonimų ir rolių įtaka, išskiriant esybes. Neslankūs ryšiai. Esybių apibendrinimo hierarchija ir žymėjimas. Esybių poaibių išskyrimas ir jų sudarymo būdai. N-mačių santykių modeliavimas er diagramose. Taisyklės sąvoka. Taisyklių modelio paskirtis. Taisyklės apibrėžimas. Taisyklių modeliavimo sunkumai. Šiuolaikiniai taisyklių modeliavimo principai. Taisyklių struktūros analizė ir jų pavyzdžiai. Proceso sąvoka, specifikavimo komponentės ir rezultatai. Procesų dekomponavimas ir dekomponavimo diagrama. Duomenų srautų diagrama. Būsenų kaitos diagrama.


Is tikslas-užtikrinti efektyvų inf-jos panaudojimą organizacijoje, aprūpinti ją tikslia ir pilna inf-a, užtikrinančia įmonės reikmes priimant valdymo sprendimus. Galima išskirti kelis is tipus, priklausomai nuo jų įtakos (teikiamos pagalbos), įmonės funkcionavimo.

Duomenų apdorojimo sistema (das). Das-tai informacijos sistema, apdorojanti didelius inf-os kiekius, atspindinčius elementarius organizacijoje vykstančius procesus.

Informacinė valdymo sistema (ivs). Ivs-išplėsta das. Jos tikslas ne tik registruoti ir kaupti inf-ją, bet ir aprūpinti reikiama inf-a vadybininkus bei kitus tam tikrų procesų valdymą užtikrinančius asmenis. Ši inf-a dažniausiai būna labiau struktūrizuota, apibendrinta, pateijei das atlieka elementarią atlyginimų apskaitą, tai ivs pateikia statistinę inf-ą apie vidutinį atlyginimo per laikotarpį, kvalifikacijos kėlimo rezultatus ir pan. Ivs turi pateikti inf-ą apie organizacijos veiklos vystymosi tendencijos nukrypimus nuo siekiamų tikslų.

Sprendimų priėmimo sistema (sps). Sps-tai išplėsta ivs. Ji turi išvystytas analizės ir sprendimų priėmimo priemones. Pvz. : sps gali turėti optimizavimo priemones priimant tam tikrus sprendimus, tačiau ir visais atvejais galutinį sprendimą pri.

Tiriant probleminę sritį tikslų aspektu tenka atsakyti į klausimus: kokie organizacjos egzistavimo tikslai? Ko siekia organizacijos žmonės? Kokios organizacijos veiksmų vykdymo garantijos (perspektyvos)? Analizuodami organizaciją tikslų aspektu, nustatome probleminės srities gyvavimo tikslus, atskleidžiame konfliktus tarp jų bei aplinkybes, analizuodami organizaciją veiksmų aspektu, užduodami tokie klausimai: kokie veiksmai vykdomi organizacijoje? Kokie žmonės (padaliniai) kokius veiksmus atlieka? Kokie veikmų tarpusavio ryšiai? šios analizės metu identifikuojami organizacijos veikėjai, jų veiksmai bei atsakomybės struktūra. Pvz. : išsiųsti kvietimus atrinktiems pranešėjams; sudaryti konferencijos dienotvarkę; registruoti pageidavimus viešbučiams.

Analizuojant organizaciją objektų pjūvyje, atsakome į klausimus: kokie objektai, reiškiniai, sąvokos egzistuoja organizacijoje ir jos aplinkoje? Kokiomis savybėmis objektai pasižymi? Kokie objektų tarpusavio ryšiai? Kaip objektai atsiranda, kinta, išnyksta? Kokie įvykiai įtakoja objektus? Analizuojant objektus tiriamas jų elgesys ir kitimas laike. Be to, nustatomos taisyklės, ribojančitikslai nusako objektų pageidaujamas būsenas, tuo pačiu, kokie objektai yra reikalingi kokios jų savybės (pageidaujamos) ir kaip jie turi sąveikauti tarpusavyje.

Informacijos sistemos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/informacijos-sistemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:29