Informacinės technologijos žemės ūkyje


Informatikos referatas. Įvadas. Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos. Kompiuterinės ūkio valdymo programos. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Darbo objektas: Informacinės technologijos žemės ūkyje.

Darbo tikslas: Apžvelgti informacines technologijas žemės ūkyje.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti pagrindines informacinių technologijų sąvokas;

Apžvelgti kompiuterines ūkio valdymo programas.

PAGRINDINĖS INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SĄVOKOS

Informacinės technologijos – tai veiklos sritis, kompiuterinių sistemų kūrimas, priežiūra, pardavimas, susiję moksliniai ir kiti tyrimai (Š. Matulevičius, J. Watson, 2009). Ši sąvoka taip pat įvardijama kaip (kompiuterinės) informacinės sistemos ir jų komponentai. Įvairiuose tekstuose dažnai aptinkamas informacinių technologijų trumpinys – IT. Pasak Š. Matulevičiaus ir J. Watson (2009), yra mokslininkų, teigiančių, kad terminas technologijos šiame kontekste vartojamas neteisingai. Esą, būtų tiksliau pasakyti informaciniai metodai ar kt. tačiau paprastai nėra siūloma keisti nusistovėjusio termino dėl istorinių priežasčių.

Informacinės visuomenės idėja atsirado dar XX a. VII dešimtmetyje, kai Frizas Machlupas 1962 metais apibendrino žinių sektorių, gamybą ir paskirstymą JAV ekonomikoje. Bėgant laikui ši sąvoka išsivystė į idėją, kad vyksta visuomenės sandaros principų kaita nuo industrinės į poindustrinę, o vėliau į informacinę.

Informacija, anot N. Paliulio ir N. Astrauskienės (2003), žinių gavėjo interpretuoti ir suprasti duomenys, dar vadinami mąstymo ir suvokimo procesu. Viena iš vyraujančių informacinių technologijų (toliau IT) krypčių - informacinis produktas - žmogaus žinių šaltinis. Informacija gali būti įvardijama kaip patyrimo, idėjų ir minčių kaupimas. Intelektualinių darbuotojų veikla didžia dalimi priklauso nuo informacijos turinio adekvatumo ir pateikimo laiku, kas siejama su IT teigiamybėmis. Informacija plečia žmonių akiratį. Pasikeitimai informacija apima visus pagrindinius valdymo veiklos rūšis ir informacijos kokybė tiesiogiai turi įtakos organizacijos veiklos efektyvumui (N. Paliulis ir N. Astrauskienė, 2003).

Informacinei visuomenei būdinga daugybė naujų aspektų. Kadangi šių aspektų ganėtinai daug aptarsime tik esminius pozityviuosius ir negatyviuosius informacinės visuomenės aspektus. A. Misevičius (2000), išskiria šiuos pozityviuosius aspektus:

Informacijos apdorojimo greitis - informacijos paieškos, jos perdavimo bei kopijavimo greitis. kompiuterinių tinklų pagalba įmanomas greitas informacijos apdorojimas;

Informacijos globalizacija pasiekta išplėtojus pasaulinį kompiuterių tinklą. Informacija pasiekiama visiems, tam netrukdo nei valstybinės sienos, nei geografinė padėtis ir pan.;

Informacijos gausumas - galimybė kopijuoti ir dauginti informaciją, naudojantis kompiuterinė bei kita organizacinė technika. Informacijos, jos šaltinių gausa didina ir informacijos saugumo laipsnį;

Tačiau esant pozityviai pusei visuomet atsiranda ir negatyvioji. Negatyviesiems informacinės visuomenės aspektams A. Misevičius (2000) priskiria:

Būtina pabrėžti, kad Lietuva turėjo sukūrusi savo nacionalinės infrastruktūros kūrimo ilgalaikį projektą ,,Lietuva 2000“, o jo įgyvendinimui vadovavo Ryšių ir informatikos ministerija. Pagal šį projektą buvo kuriamas informacinių sistemų tinklas, planuojama registrų sistema. 1998 m. Ryšių ir informatikos ministerija buvo panaikinta, o politikos kryptis pavesta Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai, tačiau realiai projekto įgyvendinimas niekada nebuvo pradėtas.

Bene daugiausiai informacinių technologijų pateikiama gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams. Šio sektoriaus ūkininkams siūloma bandos valdymo programa, kuri be pertraukų fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį ir pateikia išsamias ataskaitas. Pasak A. Rutkausko (2011), bandos valdymo programa reikalingiausia pieno ūkyje. Prieš pasitelkiant programą, gyvūliai „gauna“ daviklius (identifikatorius), pagal kuriuos jie atpažįstami, o jų duomenys nukeliauja į atitinkamas atskiras gyvulių korteles. Naudojant šią programą registruojami rodmenys apie karvės aktyvumą nuo praėjusio melžimo iki paskutinio, matuojamas pieno kiekis, nustatomas jo atleidimo greitis. Net matoma, ar karvė nebuvo nuspyrusi melžiklių, ar melžėja teisingai paruošė tešmenį, ar nemelžia per dažnai rankomis (A. Rutkauskas, 2011). Sistemoje gali būti įrengti svėrimo moduliai, šėrimo moduliai (automatinių šėryklų kontrolei), karvių atskyrimo vartai (po melžimo karvės nukriepiamos į tam tikrą patalpą) ir pan.

  • Informatika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2946 žodžiai)
  • Kolegija
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 37 KB
  • Informacinės technologijos žemės ūkyje
    10 - 5 balsai (-ų)
Informacinės technologijos žemės ūkyje. (2015 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/informacines-technologijos-zemes-ukyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:29