Informacinės visuomenės apibrėžimai


Žiniasklaidos konspektas.

Informacinės visuomenės apibrėžimai. Poindustrinė visuomenė Daniel Bell. Iš masinės gamybos epochos į lanksčiosios specializazijos epochą Piore , Sabelis. Informacijos amžius Castells.


technologinis. Naujosios technologijos, informacijos revoliucija, informacinės ir ryšio technologijos (IRT). Kritika: neaišku, kokia yra IRT plėtra ir kokia ji turėtų būti, kad galėtume darbartinę visuomenę vadinti informacine. Be to IRT vaidmuo socialinėje kaitoje nėra savarankiškas ir didžiausias (akivaizdžiai Webster rašė knygą kai dar nebuvo feisbuko ir instagramo).

ekonominis. Informacinė veikla sudaro didesnę dalį BVP, nei žemės ūkis ir pramonė. Kritika: informacinė veikla per daug susijusi su pramone, neįmanoma jų atskirti vienos nuo kitos.

erdvinis. Informacijos tinklai sieja tolimas vietoves, dideli informacijos srautai. Kritika: paštas, telegrafas, telefonas irgi informacijos tinklai (oh, for fuck‘s sake), tai kodėl tik dabar visuomenę pradėjom vadinti informacine?

kultūrinis. Žiniasklaidos veikiama visuomenė, įvaizdžio kūrimas, ženklų prasmės nykimas. Kritika: bullshit, bullshit everywhere.

Naujoje socialinėje sistemoje pagrindinis vaidmuo tenka informacijai ir žinioms. Poindustrializmui būdingas didesnis informacijos vartojimas, be to matomas ir kokybinis šuolis – vis didesnę reikšmę įgyja teorinės žinios. Socialinė struktūra, politika ir kultūra – trys savarankiškos sritys. Konkrečią visuomenę labiausiai apibrėžia paplitęs darbo pobūdis. Ikiindustrinės visuomenės – žemės ūkio darbai, industrinės – darbas fabrikuose, poindustrinės – darbas paslaugų srityje. Augant darbo našumui, keičiasi darbo pobūdis ir vyksta kaita iš vienos visuomenės į kitą. Visuomenė tampa turtingesne, atsiranda nauji poreikiai. Ikiindustrinė visuomenė – rungtynės su gamta, industrinė visuomenė – rungtynės su sukurta gamta, poindustrinė visuomenė – žmonių tarpusavo rungtynės. Žmonių tarpusavio rungtynėse svarbiausia priemonė yra informacija. PIV darbas – nefizinis, su žmonėmis, teikia pasitenkinimą, jam reikia išsilavinimo. PIV – aukštesnė visuomenė, kai svarbus ne tik individas, bet ir visa žmonių grupė (globėjiška visuomenė). Industrinėj visuomenėj naujovės buvo kuriamos neprofesionalų vedamų smalsumo, PIV inovacijų šaltiniu tampa teorinės žinios. Seniau praktinės problemos buvo sprendžiamos veiksmais, dabar – remiantis teorija, dėl to PIV labiau linkusi planuoti, kontroliuoti ateitį.

Informacija, žinios, technologinės sistemos kiekybiškai išsiplėtė, tačiau tai dar nereiškia, kad susikūrė naujo tipo visuomenė. Negalima skirstyti visuomenės į atskiras sritis. Paslaugų, nefizinio darbo, išsilavinimo reiklaujančio darbo padaugėjo, bet to nenulėmė turtingėjanti visuomenė, paslaugos išplito tam, kad išsaugotų abipusės priklausomybės ryšiais susijusią ekonomiką, politinius bei kultūrinius ryšius.

Perėjimas iš fordizmo eros į pofordizmą. Reguliavimo mokykla (Alainas Lipietzas, Michelis Aglietta, Robertas Boyeras, David Harvey, Scott Lash, John Urry)

  • Žiniasklaida Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2354 žodžiai)
  • Žiniasklaidos konspektai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Informacinės visuomenės apibrėžimai
    10 - 4 balsai (-ų)
Informacinės visuomenės apibrėžimai. (2016 m. Balandžio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/informacines-visuomenes-apibrezimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:05