Informacinių technologijų teorija konspektas


Informatikos konspektas. Kompiuterių raida. Blezas paskalis. Čarizas bebidžas. Konradas cuzė. Esm kartos. Kompiuterio sandara. Kompiuteris. Aparatinė kompiuterio įranga. Aparatinė kompiuterio įranga: sisteminis blokas. Vidinė atmintinė. Pagrindinė atmintinė. Vaizdo atmintinė. Pastovioji atmintinė. Išorinė atmintinė. Įvesties ir išvesties įrenginiai. Įvesties įrenginiai. Išvesties įrenginiai. Kompiuterių taikymai. Kompiuteriai, mokymas bei mokslas. Bibliotekos ir muziejai. Kompiuterizuotoji raštvedyba ir buhalterinė apskaita. Kompiuteriai ir muzika. Elektroninė bankininkystė. Prekyba internete. Robotai. Kompiuteriai neįgaliesiems. Kompiuterių virusai. Virusų poveikis darbui. Pagrindiniai virusų tipai. Virusų rūšys ir pavojingumas. Netikri virusai. "java", "javascript" ir "activex" programėlės. Ar gali buti "naudingi" virusai? Antivirusinių programų efektyvumas. Informacijos ir duomenų saugumas. Autorių teisių apsauga. Programinės įrangos autorių teisių problemos. Duomenų apsauga.


Kad ir kokie skirtingi yra kompiuteriai, kiekvieną jų galima suskaidyti į dvi dideles dalis: aparatinę (techninę) įrangą (hardware) ir programinę įrangą

Aparatinė kompiuterio įranga — tai įvairių komponentų visuma, garantuojanti tinkamą kompiuterio veikimą.

1) įvesties ir išvesties įrenginius (panašius į žmogaus akis, ausis, nosį, burną, rankas, kojas ir 1.1.);

3)     išorinę atmintinę (panašią į ilgalaikę žmogaus atmintį, dienoraštį, užrašų knygelę, knygas ir pan.).

Aparatinės įrangos veikimą galime apibūdinti taip: įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pelė, informacija perduodama į sisteminį bloką, čia apdorojama, tada išvesties įrenginiais, paprastai vaizduokliu ar spausdintuvu, išvedama (pateikiama kompiuterio vartotojui). Išorinės atmintinės įrenginiai (standieji diskai, lankstieji diskeliai ir kompaktiniai diskai) naudojami informacijai saugoti ilgą laiką (išjungus kompiuterį).

Aptarta aparatinė kompiuterio įranga be programų — viso labo tik metalo laužas, galbūt tinkamas perdirbti. Todėl kartu su aparatine įranga atsirado ir tobulėjo programinė įranga, t. y. nurodymai, ką šis „laužas“ turi daryti. Jie, aišku, turėjo būti pateikti kompiuteriui suprantama kalba.

Programų gali būti įvairių, todėl ir kompiuteris geba atlikti visokiausius darbus, apdoroti įvairią informaciją. Dėl to jam būdinga universalumo savybė, išskirianti kompiuterį iš kitų informaciją galinčių tvarkyti įrenginių.

Kompiuterio programos saugomos rinkmenose. Čia laikoma ir vartotojo sukurta informacija (laiškai, piešiniai ir kt.). Vaizduoklio ekrane (grafinėse terpėse) šalia rinkmenos pavadinimo paprastai būna ženkliukas. Ties juo nuvedus pelės žymikį ir paspaudus pelės klavišą, galima paleisti atitinkamą programą. Kai rinkmenų daug, tarp jų nesunku pasiklysti. Todėl rinkmenos grupuojamos į aplankus (katalogus).

Procesorius — tai įtaisas, apdorojantis informaciją, saugomą vidinėje atmintinėje, ir atliekantis jam pavestus veiksmus (t.y. vykdo kompiuterio programas).

Šioje atmintinėje laikomą informaciją galima pasiekti labai greitai, bet, atjungus kompiuterį nuo maitinimo šaltinio, ji neišsaugoma — dingsta. Vidinės atmintinės gamyba brangi, todėl, be jos, kompiuteris dar turi talpesnę išorinę atmintinę, apie kurią kalbėsime vėliau. Atmintinės talpa matuojama mums jau žinomais vienetais bitais arba baitais. Vidinė atmintinė skirstoma į keletą rūšių. Aptarkime kiekvieną jų.

Vaizdo atmintinė (trumpinama VRAM) — atmintinė vaizdui saugoti. Ji ypač svarbi šiandien dėl vis tobulėjančio grafinės informacijos apdorojimo (prisiminkime, kiek daug bitų reikia grafinei informacijai koduoti). 2006 m. liepos mėn. optimalus jos dydis siekė 1 GB. Nuo vaizdo atmintinės dydžio priklauso vaizdo kokybė.

Pastovioji atmintinė (naudojama tik skaityti, trumpinama ROM, anglų kalba užrašoma taip: Read Only Memory) saugo informaciją apie įvesties ir išvesties sistemą (angį. BIOS) ir kitas kompiuterio savybes. Ji įrašoma gamykloje ir dalies jos vartotojas iš viso negali keisti. Įjungus kompiuterį, operacinė sistema perskaito jos informaciją, reikalingą ryšiui su konkretaus kompiuterio dalimis palaikyti.

vaizdo plokštė, prie kurios jungiamas vaizduoklis, televizorius (turi būti užrašas TV ouf), projektorius ir kiti vaizdo įrenginiai; taip pat joje įrengta vaizdo atmintinė;

garso plokštė garso įrenginiams prijungti: įvesties — mikrofonui, išvesties — ausinėms, garsiakalbiams; garsiakalbių galia žymima vatais (W);

modemas (vertiklis) kompiuteriui prijungti telefono laidais prie internete Jis gali būti išorinis (external), atskirai įrengiamas kompiuterio išorėje, arba vidinis (internal), kai plokštė įtaisoma kompiuteryje. Modemas keičia kompiuterio signalą telefoniniu ir, atvirkščiai, telefoninį signalą — suprantamu kompiuteriui. Jo galią apibūdina informacijos perdavimo (priėmimo) sparta. Paprastai modemų sparta siekia 100 kilobitus per sekundę (kb/s). Naujosios DSL ir kabelinės technologijos užtikrina ir spartesnį ryšį.

  • Informatika Konspektai
  • 2013 m.
  • 23 puslapiai (5401 žodis)
  • Informatikos konspektai
  • Microsoft Word 1199 KB
  • Informacinių technologijų teorija konspektas
    9 - 3 balsai (-ų)
Informacinių technologijų teorija konspektas. (2013 m. Sausio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/informaciniu-technologiju-teorija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:06