Informatikos geras konspektas


Informatikos konspektas. Informatika. Kibernetika. Informatikos objektas. Hardware. Software. Brainware. Informatika kaip. Informacija. Adekvatumas. Informacijos adekvatumą nusako. Diskretinė ir tolydi informacijai. Skaitmeninis garso kodavimas. Semantinis informacijos matas. Pragmatinis informacijos matas. Informacijos kokybė. Informacijos klasifikavimas. Klasifikatoriai. Objektų klasifikavimo metodai. Hierarchinis. Klasifikacinis gylis. Facetinė (tinklinė)sistema. Facetinė sistema. Struktūrinė forma objektui klasifikuoti. Deskriptorinė. Klasifikavimo schemos. Kodavimo sistemos. Jo charakteristikos. Metodai. Kodavimo sistemos. Lygiagretusis kodavimas. Registracinis kodavimas. Serijinis kodavimas. Organizacijos. Informacija. Informacinė sistema. Pirmosios IS pasirodė Pagrindinis IS savybės. IS struktūra. IS posistemiai pagal išteklius. Techninė įranga. Programinė įranga. Matematinės priemonės. Informaciniai ištekliai. Organizaciniai informaciniai srautai. Teisiniai ištekliai. IS klasifikacija. Technologijos. Materialiosios gamybos technologija. Informacinė technologija. Pagrindiniai šiuolaikinės IT bruožai. Pagrindiniai šiuolaikinės IT principai. IT instrumentai. IT susideda. IT vystymosi etapai. IT problemos. IT naudojimo metodikos. IT diegimo koncepcijos. IT tipai. Dirbtinis intelektas. Ekspertinių sistemų IT. Eksperto sistemų IT – tai patariančios sistemos skirtumai. Sistemos kūrimo modulis. Žinių bazė. Taisyklė. Interpretatorius. Vartotojo sąsajos. Ekspertinių sistemų kevalai. Skaičiavimo sistemos. Nepozicinis –„ –. Pozicinis. Populiarios pozicinės sistemos. Sveikųjų skaičių saugojimas. Sveikų skaičių tipai. Skaičiai su fiksuotu kableliu. Slankaus kablelio skaičiai. Simboliniai duomenų tipai. ASCII kodai. UNICODE kodai. Kiti duomenų tipai. Logikos algebra – Bulio algebra. Bulio algebros operacijos. Bulio algebros dėsniai. Bulio algebros savybės. Algoritmas. Komandos. Kompiuterių kartos. Kompiuterių istorija. Kompiuterių darbas. Infomasinių technologijų naudojimas. M. Duomenimisbuvo naudojamos tokios technologijos. Kompiuterių tipai. Superkompiuterių TOP 2004 birželis. Savybės. Tipai pagal taikymo specalizaciją. Asmeninis stalo kompiuteris. Procesorių pagrindinės charakteristikos. Procesorių našumas. Instrukcijų rinkinio plėtimas. Procesorių linijos. Mobilieji procesoriai. Sisteminė magistralė. Magistralės. Atmintis. Atminties tipai. Atminties moduliai. Darbo su atmintimi sparta. Specialūs atminčių tipai. Duomenų saugyklos. Loginė diskelio talpos struktūra. Kietieji diskai. Fai


Informatikos objektas – informacijos, jos apdorojimo algoritmai, jų programavimas ir kompiuterinė technika.

Informacija – žinios perduodamos vienų asmenų kitiems paaiškinimų, pranešimų pagalba. Tai yra susiteminti duomenys, be to informacija yra neapibrėžtumo arba chaoso priešybė. Adekvatumas – informacijos atitikimas realiame pasaulyje.

Informacijos adekvatumą nusako:1) sintaksinis (išorinis) aspektas:a) perdavimo būdas, b) perdavimo greitis; 2) semantinis aspektas;3) pragmatinis aspektas (vartotojiškas, jis atspindi informacijos atitikimą). I – informacijos kiekis. Vd – duomenų tūris. 2 – bitas; 10 – ditas; e=2,7... – natas. 8 bitai=1 baitas. Ib(α)=H(α)-Hb(α)→Ib(α)=H(α) – entropija nurodo trukstamos informacijos kiekį. - C. Sannon formulė; P – tikimybė, N – būsenų skaičius. ; . - pranešimo informacijos lakonišumo koeficientas. Jis gali būti 0

Įrodytas, kad kodavimui iki dažnio f reikia registruoti slėgį dažniu 2f+

Kaip ir semantiniu atveju, dydis reliatyvus-parodo,kiek informacijos padeda pasiekti tinklą.

- laukiamas valdymo sistemos Y ekonominis efektyvumas su sąlyga, kad valdymui bus naudojama pranešimo informacija

Klasifikavimas – tai objektų suskirstymas į klases pagal tam tikrus požymius

Rekvizitas(atributas)- tai logiškai nedalomas informacinis elementas, aprašantis tam tikro objekto, proceso, reiškinio savybes.

Klasifikacija reikalinga siekiant aprašyti bendrąsias savybes tolimesniam informacijos apdorojimo algoritmų ir procedūrų sukūrimui.

Ji naudojama , kai reikia efektyviai organizuoti informacijos paieškos, kai formuojami žodynai. Plačiau naudojama bibliotekinėse paieškos sistemose.

1.Sukuriamas raktinių žodžių, aprašančių tam tikrą dalykinę sritį ar vienodų objektų rinkinę sąrašas. Tarp raktinių žodžių galima ir sinonimai.

Jie panaudojami, kai reikia objektų pavadinimus pakeisi jų sąlyginių žymėjimu – kodu.Kaip informacija galima operuoti kur kas efektyviau ypač kompiuteriais. Kodavimo sistema – tai kodinio objektų žymėjimo taisyklių rinkinys.

Informacijos sistemos kuriamos siekiant padidinti darbo našumą ir efektyvumą. Jos naudojamos finansinėje valdymo ir t.t. srityje.

Organizaciniai informaciniai srautai – tai metodai ir priemonės, reglamentuojantys personalo ir techninių priemonių tarpusavio ryšį.

IT stipriai susieta su IS, kuri yra įprasta jų veikimo aplinka.IT naudojama su IS, bet gali egzistuoti ir be IS.

IT greitai sensta ir keičiamos naujomis. IT pasikeitimo periodas svyruoja nuo kelerių metų iki mėnesių. Dėl nesėkmių kaltinamos techninės priemonės, tačiau, Tikroji problema IT diegimo metodikos nebuvimas.

Joje saugomi probleminę sritį aprašantys faktai ir loginis jų tarpusavio ryšys. Pagrindinis objektas – taisyklė.

1990bendras JAV ir Japonijos projektas. Labai aukšto lygio programavimo kalbų naudojimas. Darbo greitis>nei 1 milrd. aps/s

1971m. Du studentai Steve Jobs ir Steve Warmak surinko kompiuterį kuris vadinosi „apple“. Įkūrė firmą ir 1976 m. Rinkoje pasirodė asmeniniai kompiuteriai „appple-2“. Tais pat metais įkurta ir „Microsoft“

Iki tol visų procesorių našumas buvo panašus ir teisiškai priklausomas nuo dažinio. Šią situaciją pakeitė Pentium: Našumas=komandos/taktas*dažinis

FPU – dalinimo operaciją 80486 atlieka per 73 taktus, o Pentium – per 38 taktus. Pentium duomenų magistralė 32 bitai(vidinė), 64 bitai(išorinė), adresų – 32 bitai.

AMD Athlon 4, kaip ir Pentium III, jei nedirba intensyviai muša darbo dažinį, dėlto pailgėja baterijų darbo laikas.

Naujausias Pentium M procesorius mobiliems kompiuteriams savo darbinį dažinį parenka priklausomai nuo maitinimo šaltinio. 80-90% darbo yra prisijungus prie tinklo, tada dirbama pilnu pajėgumu, kitu metu mažiausiu dažiniuy, dėl ko taupomos baterijos, ir galima dirbti ilgiau – iki 7,5 val.

VLB Pradėta diegti video plokštėms . 32 bitai, dažinis iki 40MHz. Valdymas ir adresai paremti senąją ISA magistrale.

PCI Express yra dvikryptė, perduodanti duomenis paketais. 164 kontaktų x 16 juntis tikėtinai turėtų būti pralaidi iki 46b/s. Skirta visų pirma vaizdo plokštėms prijungti.

USB. Nuosekli magistralė, impulsai perduodami vienas paskui kitą. Ją sudaro 4 laidai: 2 maitinimui ir 2 signalams perduoti

IEEE 1394. Lokali, nuosekli magistralė. Greitis iki 400Mb/s, iki 63 mazgų grandinėje, iki 16 įrenginių mazge. Skirta skaitmeninėms kameroms, skeneriams, išoriniams duomenų kaupikliams prijungti.

SRAM – statinė atmintis, nereikalinga regeneracija. Brangi, bet greita. Naudojama kaip L2 spartinančioji ir pan.

Gaišties laikas – kiek taktų sugaištama, kol iš atminties gaunamas atsakas į komandą. Būna 2,5-3. skirtumas beveik nepastebimas.

3,5‘‘ diskelio takelio plotis 0,115mm, sukamas 300aps/min. 1440kB talpos diskelio korpuse yra papildoma skylėtalpai nustatyti; apsaugos nuo rašymo mechanizmai.

Dvi kopijos FAT. Naudojama tik pirma kopija,antra reikalimga tik atstatymui. Klasteris – vienas ar keli logiškai susieti sektoriai

„FAT16“ – 16 bitų adresuoja iki 2=65536 klasterių max klasterio dydis 32kB, todėl galimi DOS diskai tik iki 2GB. 1baito failas užims visą 32kB klasterį, todėl nerekomenduojama daryti didesnių nei 512 MB logimių diskų. Išsigelbėjimas – „FAT32“ 32 bitų.

Aliuminio sluoksnyje išdeginamos duobės neatspindinčios lazerio šviesos. Koduojant vienas baitas užrašomas 14 bitų ir 3 suliejimo bitai. Bazinis informacinis vienetas – kadras(24 koduoti baitai). 24*(14+3)+180; 180 bitų klaidų korekcijai

Perrašomi – priklausomai nuo lazerio poveikio medžiagoje vyksta du faziniai virsmai. Atspindžuio koeficientas šiuose Cd yra mažesnis.

DVD atstumas tarp takelių 0,74, minimalus duobės dydis – 0,4, todėl galima talpa iki 4,7GB.

Suskirstymas zonomis dėl komercinių interesų gynimo. 6 zonos, kiekvienoje zonoje skiriasi kodavimai. 1 zona - USA, 2 zona – SSRS. Talpa didinama gaminant dvipusius , dviejų sluoksnių DVDdiskus ir įrenginius (talpa iki 17GB).

MO įrenginai. 128MB, 230MB, 640MB ir 1,3GB. Įrašymas magnetiniame lauke pakaitinant medžiagą iki Kiuri taško. Priklausomai nuo sustingusios būsenos atspindima vienokio ar kitokio sukimosi poliarizacijos šviesa. Skaitoma 25% silpnesnių lazerio spindulių. MO struktūra: 128MB diskai formuojami vienodu kampiniu greičiu, išoriniuose takeliuose prarandama talpa, talpesni kaupikliai kai formuojami vienodu linijiniu greičiu.

Dirba >10MHz dažiniu. EIDE – galima talpinti iki 4 įrenginių. Naudojamas LBA rėžimas, kurio metu pernumeruojami disko sektoriai, taip galima viršyti 512MB disko talpą. Du kanalai: pirminis(Master) ir antrinis(Slave). Naudojant ATPI specifikaciją galima pajungti ir CD-ROM įrenginius. Galimi du darbo rėžimai: PIO ir DMA.

SCSI – greičiausias, naudojamas šiuolaikinėse tarnybinėse stotyse. Kontroleriai turi savo BIOS(nenaudoja procesoriaus laiko). Galima pajungti 7-15 įrenginių grandinėlę.

ECP. Kaip ir EPP , 128 periferiniai įrenginiai, dar spartesnis. Galimas duomenų suspaudimas. Lazeriniai spausdintuvai dažniausiai palaiko EPP ir ECP.

Problema – ilgas reakcijos laikas, dėl ko greitai judančio palės kursoriaus praktiškai nebesimato. Pirmųjų LCD reakcijos laikas 0,5s. Technoligija DSTN sutrumpino iki 0,15s.toshiba įdiebė TFT technologiją, kuri praktiškai išsprendusią šią problemą. Šiuo metu reakcijos laikas 0,12-0,16ms.

Principas panašus kaip ir LCD, tik skirtumas tas, kad dirba ne skysti kristalai, o dujos, todėl:

Išorinis pašvietimas nereikalingas, nes švyti dujos. Vartoja daug srovės dėl ko negalima naudoti nešiojamuose kompiuteriuose.

Generuojamas klavišo paspaudimo ir atleidimo kodas. Atleidimo momentu generuojamas papildomas baitas (iš viso generuojami du baitai, paspaudus ir atleidus).

Įprastos turi du mygtukus. Trečias – tik kai kurioms funkcijoms. Programinis klavišų funkcijų sukeitimas pvz.:kairiarankiams. Galimos Super pelės su daug mygtukų. Populiariausios pelės šiuo metu yra su trim mygtukais vienas iš jų ratukas, kuris skirtas judėti tekstu aukštyn-žemyn.

Skirtas grafinei informacijai įvesti (brėžiniams). Pagrindinės dalys planšetas ir kursorius. Planšete – tinklelis, kurio pagalba nustatoma kursoriaus padėtis. Principas elektrostatinis arba elektromagnetinis. Laidus tinklelis gali būti su 3-6mm akytėmis.

Kuo daugiau adatų tuo kokibiškesnis formuojamos raidės vaizdas. 9 adatų spausdintuvai gali gerinti vaizdo kokybę fragmentą spausdindami ilgiau. Spausdintuvuose užsiūti nuosavi šriftai, todėl yra lituanizacijos problema. Suspaustas spausdinimas - 10, 12, 16 ženklų colyje.

Maišomas 3 spalvų rašalas CMY (elektrinė, purpurinė, geltona). Sunku pasiekti juodą toną. CMYK – naudojamas ir juodas rašalas. Purkštukai būna spausdintuvo galvutėje arba ant rašalo kasetės. Taupimo sumetimais spalvos atskirose kasetėse.

Failas –vieningas, logiškai susietas duomenų rinkinys, užrašytas išoriniame atminties įrenginyje pvz.: magnetinėje juostelėje muzikinis kūrinys.

Į BIOS sudėtį įeina specialios programos skirtos standartiniams išorės įrenginiams valdyti. Tvarkyklės gali būti vidinės (BIOS) arba išorinės (IO.SYS). Komandų interpretatorius realizuoja vidinių ir išorinių programų vykdymą. Priima ir analizuoja klavetūra įvedamas komandas. Vykdo startinį komandinį failą (jei toks yra pvz. AUTOEXE.BAT).

Informatikos geras konspektas. (2015 m. Kovo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/informatikos-geras-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:00