Informatikos ir filosofijos kursinis


Informatikos kursinis darbas. Word. Dokumento formavimas. Puslapio parametrų nustatymas. Antraščių ir poraščių įterpimas. Puslapių numeravimas. Sekcijos nustatymai. Vandenženkliai. Stiliai. Stilių tipai. Sparčiųjų stilių taikymas. Naujo stiliaus sukūrimas. Stiliaus pakeitimas. Automatinės dokumentų tvarkymo priemonės. Turinio sudarymas. Iliustracijų sąrašo sukūrimas. Dalykinė rodyklė. Išnašų kūrimas. Nuorodų įterpimas. Komandos „Find“, „Replace“ ir „Go To“. Filosofija. Ar yra Dievas? Dievo buvimo įrodymai. Dievas yra sąžinėje. Tomas Akvinietis. Penki Dievo buvimo įrodymai. Aurelijus Augustinas. Dievas kūrėjas ar globėjas? Dievas ne vien intelekte. Kodėl klaidingas pirmosios priežasties argumentas? Literatūros sąrašas. Matematinis. Matematikos formulynas. Exelis.


Pradedant kurti dokumentą, pirmiausiai suformuojama dokumento išorė (lapo vaizdas, formatas): lapo dydis, paraštės, stulpeliai, teksto stilius ir pan. Visi šie parametrai gali būti nustatomi, jei naudojamos naujausios programos Word versijos, vadinamosios įrankių panèlės su skyreliais ir skirtukais (kaspino) (angl. ribbon) pagalba (žiūr. skyrelio „Page Layout“ skirtuką (angl. tab) „Page Setup“).

(Teksto) stilius (angl. style) yra formavimo savybių, parametrų rinkinys, kurį galima taikyti dokumento tekstui ir jo elementams/objektams. Naudojant stilius, teksto dalių formavimo savybes, parametrus galima pakeisti automatiškai. Stilius naudinga taikyti tada, kai formuojamas didelės apimties dokumentas, kuriame yra daug skirtingo tipo elementų, objektų: lentelių, sąrašų, paveikslėlių ir pan. Pagrindinis stilių panaudojimo principas paprastas: nustačius konkrečius parametrus norimai teksto daliai ir sukuriant atitinkamų parametrų rinkinį, t.y. stilių – toliau, prireikus tokių pačių nustatymų, tereikia pažymėti reikiamą teksto dalį ir pasirinkti (pritaikyti) norimą (vieną iš anksčiau susikurtų) stilių.

pastraipos stilius (kontroliuoja visus pastraipos formavimo aspektus);

teksto (simbolių) stilius (paveikia pastraipoje pažymėtą teksto dalį);

sąrašo stilius (taiko sąrašams panašią lygiuotę, numeraciją, šriftą ir pan.).

Pasirinkus ir spustelėjus ties „mygtuku“ su dviem raidelėm „A“ (/), esančiu šalia „mygtuko“ „Modify“, pateikiama stilių pasirinkimų forma, kuri, ir redaguojant dokumentą, gali visą laiką būti aktyvi (angl. on top). Jos pagalba galima greitu būdu pakeisti stilių, neieškant jo įrankių juostoje.

pažymėti (pasirinkti) tą stilių, kurį reikia pakeisti (modifikuoti);

atlikti reikiamus stiliaus parametrų pakeitimus atsivėrusiame lange (formoje).

Automatinės dokumentų tvarkymo priemonės yra naudingiausios tuomet, kai reikia tvarkyti didelės apimties dokumentus. Dažniausiai naudojamos šios automatinės tvarkymo priemonės: turinio sudarymas, iliustracijų sąrašo sukūrimas, dalykinės rodyklės formavimas, sąrašų numeravimas ir pan. Šios automatinės tvarkymo priemonės toliau apžvelgiamos detaliau.

„Right Align Page Numbers“ – lygiuoti pagal puslapių numerius dešinėje pusėje;

„Tab leader“ – nurodyti, kaip bus užpildyti tušti tarpai tarp antraštės pavadinimo ir puslapio numerio;

„Formats“ – nustatyti turinio matomo vaizdo (išvaizdos) formatą (maketą);

„Show levels“ – nurodyti, kelių lygmenų turinys bus sudaromas;

Iliustracijų sąrašo sukūrimas. Kai reikia sukurti iliustracijų (paveikslėlių) sąrašą, yra nurodomos visos iliustracijų antraštės (pavadinimai), kurios dokumente yra kartu su atitinkamomis iliustracijomis (paprastai iliustracijos pavadinimas rašomas po konkrečia iliustracija). Iliustracijų sąrašas išrikiuojamas pagal numerį ir jame sudedami visi duoto tipo iliustracijų pavadinimai.

Nuo šiol, pridedant iliustracijas į dokumentą, galima pasirinkti šią naujai sukurtą žymę.

Veiksmai, galimi su iliustracijų sąrašu, yra labai panašūs į turinio tvarkymo veiksmus: jį galima visą atnaujinti, atnaujinti puslapių numerius, nurodyti stilių, naudotą iliustracijų pavadinimams, ir pan.

Dalykinė rodyklė. Dalykinė rodyklė įgalina pateikti temas ir terminus, kurie yra aptarti dokumente. Geriausias rodyklės pavyzdys yra enciklopedijose nurodomos nuorodos, kuomet knygos gale galima susirasti konkrečius numerius puslapių, kuriuose buvo minėta (nagrinėta) viena ar kita tema. Tokį pat dalyką nėra sudėtinga realizuoti ir elektroniniame dokumente.

„Cross-reference:“ – čia galima nurodyti, kur galima detaliau pasiskaityti (gauti informaciją) apie šį dalykinės rodyklės įrašą;

„Current page“ – skirta įdėti šiame puslapyje esantį įrašą;

„Italic“ – puslapio numerio rašymas pasviruoju būdu.

Sudėjus visus norimus įrašus, reikia paspausti „mygtuką“ „Insert Index“, ir dalykinė rodyklė atsiras toje vietoje, kur „mygtuko“ paspaudimo metu rodė jūsų pelės (ar teksto įvedimo) žymeklis (kursorius).

Išnašų kūrimas. Išnaša (angl. footnote) – tai teiginio pažymėjimas kartu su papildomu (detalizuotu) paaiškinimu. Išnašos gali būti dviejų tipų: puslapio (įterpiama puslapio pabaigoje) arba dokumento (įterpiama dokumento pabaigoje). Atskiro teiginio ar sąvokos paaiškinimas galėtų būti įterptas į einamąjį puslapį, o dokumento išnašos yra labiau tinkamos nurodyti cituojamiems (literatūros) šaltiniams.

Nuorodų įterpimas. Nuoroda (dar sakoma „kryžminė nuoroda“, „hipernuoroda“ (angl. cross-reference)) nurodo dalykus (elementus, objektus ir pan.), kurie yra kurioje nors kitoje dokumento vietoje. Pavyzdžiui, kai reikia nurodyti dokumento tekste esantį aprašytą paveikslėlį ir jo numerį, yra daug tikslingiau įterpti kryžminę nuorodą, nei įvesti paveikslėlio numerį ranka (su klaviatūra). Jei dėl kokių nors priežasčių paveikslėlio numeris pasikeistų (tarkime, ištrynus vieną ar kelis paveikslėlius, einančius prieš ištrinamą paveikslėlį), tai šiuo atveju tokio paveikslėlio numeris tekste atsinaujintų automatiškai.

Informatikos ir filosofijos kursinis. (2015 m. Spalio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/informatikos-ir-filosofijos-kursinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:07