Informatikos konspektas 5


Informatikos konspektas. Informacijos ir informatikos samprata. Pranešimai ir signalai. Diskretieji ir tolydieji dydžiai. Informacijos kaupimo, saugojimo, perdavimo ir apdorojimo priemonės. Informacijos matavimas, matavimo vienetai. Informacijos kiekis. Informacijos kodavimas. Informacinio modeliavimo samprata. Informacinės technologijos priemonių raida. Kompiuteris ir informacinė visuomenė. Kompiuterio sandara ir pagrindiniai įrenginiai. Loginės schemos. Loginiai kompiuterio veikimo pagrindai. Kompiuterio atmintinė, jos talpa ir matavimo vienetai. Kompiuterio programinė įranga. Jos paskirtis, klasifikacija. Operacinės sistemos (os), jų paskirtis. Algoritmo sąvoka ir savybės. Uždavinių sprendimo kompiuteriu etapai. Algoritmavimo bei programavimo kultūros elementai. Programavimas. Programos struktūra. Konstantos ir kintamieji. Procedūra ir funkcija. Žinomo kartojimų skaičiaus ciklas. Sąlyginis sakinys. Loginės schemos. Logikos dėsniai. Loginė sudėtis. Loginis neigimas. Loginiai reiškiniai. Loginė daugyba.


Signalo prigimtis fizinė, todėl jį galima išmatuoti bei nustatyti apibūdinančiais dydžiais. Jie ir panaudojami pranešimui išreikšti. Pagal išraiškos būdą dydžiai yra skirstomi į tolydžiuosius ir diskrečiuosius. Tolydieji dydžiai - vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriam intervale yra begalinis. Jie reiškiami tolydžiais signalais. Pvz. : tarp dviejų racionaliųjų skaičių 10,5 ir 11,6 yra begalo daug racionaliųjų skaičių. Įvairių ilgių atžymos pvz. : ūgis ant sienos, tai tolydus dydis išreikštas tolydžiu signalu.Diskrečiaisiais vadinami tokie dydžiai kurių reikšmių skaičius bet kuriame intervale - baigtinis. Jie reiškiami diskrečiaisiais signalais. Pvz. : šviesoforo signalas turi 3 reikšmes, abėcėlė turi baigtinį tiksliai apibrėžtą raidžių skaičių, tarp B ir C nėra pusiau B. Tolydusis signalas bet kuriame intervale turi begalo daug reikšmių ir neišvengiamos paklaidos. Kad perduodama informacija išliktų tiksli, ji diskretizuojama, tai yra keičiama diskrečiąja. Pvz. : ežero plotas suskirstytas į kvadratus, o šie subrūkšniuojami. Kvadratas kurį kerta ežero kontūrai taip pat subrūkšniuojami jei didesnė dalis priklauso ežerui.Diskretieji didžiai gali būti reiškiami tolydžiaisiais. Naudojant tik tolydžiųjų dydžių reikšmes ir atmetant visas kitas tarpines reikšmes. Pvz. : skaitmenys nuo 0 iki 9 galima išreikšti tokiomis vertėmis kaip : 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, nenaudojant tarpinių : 1,5; 2,5; 3,5; 8,5; 8,6 ir t.t..

Informacijos Apdorojimas. Labai didelis šuolis informacijos apdorojimo procese įvyko sukūrus kompiuterius, nes :

1. Prieš rašant programą kompiuteriui, turime žinoti pagrindinį tikslą - kam ji skirta. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios reikia informacijos, kad būtų gautas reikiamas rezultatas. Reiktų vadovautis šiais klausimais: Ar visiškai suprantama sąlyga, gal yra, pvz., nesuprantamų matematinių, techninių terminų ? Ką reikia rasti ? Kokia forma ( diskelyje, ekrane ) pateikti rezultatus ? Kas duota ? Ar pakanka duomenų ? O gal kai kurie iš jų nereikalingi ? Gavus atsakymus į šiuos klausimus, galima pereiti prie antrojo etapo:

3. Projektavimas turi įtakos programavimo stiliui, programos patikimumui, efektyvumui. Geras programas galima parašyti laikantis tam tikrų principų. Vienas svarbiausių yra paprastumo principas. Įmantrus programavimas, siekiant panaudoti “paslėptas” kompiuterio galimybes, dažnai komplikuoja programos derinimą - tokią programą sunku suprasti kitiems. Labai sudėtinga programa, kurią tik autorius gali perprasti, niekam nereikalinga. Labai svarbus žemyneigio programų projektavimo arba laipsniško detalizavimo principas. Idėja nėra nauja. Pvz., rašydami rašinį, pirmiausia sudarome stambų planą, po to kiekvieną jo dalį detalizuojame ir t.t. Toks laipsniškas detalizavimas parankus ir sudarant programas. Detalizuojama netolygiai: kai kurios vietos gali būti aptartos iki smulkmenų, kitos - tik nurodant svarbesnius akcentus. Programų teisingumui turi didelę reikšmę ir struktūrinio programavimo principas. Jis pagrįstas struktūrizuotomis blokinėmis schemomis. Reikšmingas ir programų universalumo principas. Universalia laikoma tokia programa, kuri nepriklauso nuo konkretaus duomenų rinkinio.

6. Programos testavimas. Testuojant programą, sužinoma, ar neužstrigs programa įvedus vienokius duomenis ir pan. Šio proceso metu įsitikinama programos veikimo teisingumu.

Pagrindinės programos dalys dažniausiai išdėstomos būtent taip. Prieš programos vykdomąją dalį esančioje aprašų srityje turi būti aprašyti visi programoje vartojami kintamieji, konstantos, tipai ir žymės. Sakinyje uses nurodomi moduliai, kuriais naudojasi programa darbo metu.Pagrindiniai turbo Paskalio moduliai: crt, dos, printer, graph, overlay. Dažniausiai vartojamas modulis crt. Jame saugoma visuma programų, realizuojančių ekrano valdymo, garsines ir kitas procedūras. Programos vykdomojoje dalyje rašomi Paskalio sakiniai. Pagrindiniai Paskalio skyrybos ženklai - kabliataškis ir tarpas. Kabliataškis rašomas po aprašų bei kiekvieno sakinio pabaigoje. Be jo galima apseiti po vykdomosios dalies paskutinio sakinio, prieš žodį end. Parašius kabliataškį šioje vietoje, į programą bus įtrauktas tuščias sakinys, kuris nors ir nekenksmingas, bet nereikalingas. Bent po vieną tarpą reikia palikti tarp po žodžių const, var, begin. Programos pabaigoje po žodžio end visada dedamas taškas.

Informatikos konspektas 5. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/informatikos-konspektas-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:20