Inovacijų reikšmė ekonomikos augimui


Ekonomikos referatas. Tikslai ir uždaviniai. Temos aktualumas. Inovacijų klasifikacija. Inovacijų vertinimo uždaviniai. Inovacijų vertinimas. Inovacijų ekonominio efekto nustatymas. Inovacijos ir rizika. Inovacijų ir techninių pokyčių svarba. Inovacijos ir ekonominis augimas. Ekonomikos augimo padariniai. Išvados. Šaltiniai. Literatūra.


Shumpeteris inovacijas siūlo klasifikuoti pagal tokius tipus:

produkto; tokių inovacijų esmė – naujų galutinių produktų (gamybos priemonės, vartojimo reikmenys, materialiniai ir intelektiniai produktai ir t.t.) sukūrimas, gaminimas ir naudojimas;

eksperimentinė; jos esmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra remiamas moksline teorija sukurtas eksperimentas produkto (technika, technologinė linija ir t.t.)pavyzdys;

Inovatyvumo lygio nustatymas aktualus tada, kai norime projektus palyginti pagal jų inovatyvumą. Nors inovatyvumas pats savaime nėra tikslas, bet inovatyvūs projektai potencialiai suteikia daugiau galimybių techniniam, organizaciniam progresui. Priklausomai nuo tikslų, galima suteikti prioritetą labiau, mažiau ar daugiau inovatyviems projektams.

Inovacijų generuojamo rezultato nustatymas- svarbiausias vertinimo aspektas, kurio metu yra nustatoma ar inovacija turėjo teigiamą ar neigiamą efektą.

Vertinimo kriterijai grupuojami pagal svarbos (ekonominė ir socialinė nauda, mokslinė technologinė reikšmė ) ir galimybių (plėtros potencialas, rezultatų pritaikymo galimybės) kategorijas, siekiant suderinti reikšmės naudą ir galimybes nacionaliniu lygmeniu.

Gyvenimo stiliaus – gyventojų užimtumas ( naujų darbo vietų skaičius), personalo rengimas (darbuotojų perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas, naujų profesijų įgijimas); gyventojų aprūpintumas švietimo ir kultūros įstaigų paslaugomis; meno, sporto įstaigų tinklas, jų prieinamumas ir panaudojimo lygis; teisinis saugumas;

Emisijos bei atliekų ir aplinkos vertinimą ( hidrosfera, atmosfera, žemės ištekliai, miško resursai, biosfera), lyginant nuodingų medžiagų poveikį aplinkai prieš projekto įgyvendinimą ir po jo įgyvendinimo pagal ekologinį teritorijos imlumą bei ekologinę riziką ( katastrofų, susijusių su inovacijomis kilimo tikimybės mažėjimas);

Naujų technologijų taikymo lygis (perėjimas nuo gamtinių išteklių perdirbimo technologijų prie beveik natūralių produktų su uždaru materialiu- energetiniu ciklu gamybos ar produktų, mažinančių gamtinių išteklių perdirbimo apimtis, gamybos).

Inovacijos ekonominio efektyvumo vertinimas organizacijos lygiu neturi visuotinai pripažintos metodikos. Šiuolaikiniuose empiriniuose tyrimuose inovacijų efektyvumas vertinamas finansine prasme, inovacijos proceso efektyvumu, darbuotojų indėlių ir motyvuotumu, taip pat nauda vartotojams. Kaip pagrindiniai inovacijų ir techninių pokyčių efektyvumo rodikliai paminėtini pelnas ar pajamos, gaunamos iš naujo produkto, išlaidos tyrimams ir vystymuisi, patekimo į rinką laikas, vartotojų ir darbuotojų pasitenkinimo lygmuo, patentų skaičius ir kt.

Inovacijų vertinimas praktine prasme tiesiogiai susiję su projektų vertinimu. Įgyvendinami projektai gali būti iš esmės ( absoliučiai ) inovatyvūs, arba turėti didesnių ar mažesnių inovatyvumo požymių. Jei projektas absoliučiai inovatyvus, nustatę projekto generuojamą efektą, jį priskirtume inovacijai. Tačiau kaip įvertinti iš dalies inovatyvius projektus?

M. Skousen inovacijų ir techninių pokyčių vertinimui siūlo naudoti fundamentinius mikroekonominius analizės metodus, t. y. gamybos funkcijos pokyčių analizė minima kaip tinkamas metodas inovatyvumo ir technologinės pažangos vertinimui. Vystydama gamybinę veiklą firma susiduria su apribojimais, kuriuos sukelia jos produkcijos pirkėjai, konkurentai, gamta. Gamta apriboja įmanomus būdus, kuriais gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, žemė, žaliavos) yra paverčiami gaminiais. Šis apribojimas reiškia, kad yra įmanomi tik tam tikri technologiniai sprendimai. Technologiniai apribojimai reiškia, kad tik naudojant tam tikrus gamybos veiksnių derinius, įmanoma pagaminti konkretų gaminio kiekį.

Jakubavičius, Strazdas, Gečas (Jakubavičius ir kt., 2003) išskiria tris pagrindines inovacijų rizikos grupes. Proceso neapibrėžtumas yra susiję su organizacijos vidaus veiksniais: personalo, dalyvaujančio inovacijų procese, nepakankamais gebėjimais, motyvacija, inovacijų vadybos neefektyvumu, neadekvatumu ir pan. I Ansoff (Ansoff, 1984), vertinant inovacijų rizikingumą, kaip kriterijus siūlo naudoti pelną ir finansinio pasisekimo tikimybę.

Techninis- technologinis neapibrėžtinumas gali priklausyti ir nuo vidinių įmonės trūkumų, ir nuo aplinkos, jis apima techninių- technologinių sprendimų neadekvatumą, nerealumą ir pan. Rinkos neapibrėžtinumas atsiranda dėl to, kad keičiasi vartotojų poreikiai, taip pat ir dėl to, kad per ilgai užtrunka inovacinių projektų įgyvendinimas, atsiranda konkurentų su geriau poreikius tenkinančiais produktais ir pan.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3628 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Inovacijų reikšmė ekonomikos augimui
    10 - 6 balsai (-ų)
Inovacijų reikšmė ekonomikos augimui. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/inovaciju-reiksme-ekonomikos-augimui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:41