Institucinė ES struktūra


Teisės konspektas. Europos Parlamentas. Europos vadovų taryba. Europos komisija. Nacionalinių parlamentų vaidmuo. ES teismų sistema ir jos ypatumai. ES teisingumo teismas bylų rūšys. Bendrasis teismas. ES Tarnautojų teismas. ES patariamosios institucijos. Regionų komitetas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Europos centrinis bankas. Europos investicijų bankas.


Pirmtakė – Parlamentinė Asamblėja (1952 m. EAPB); Europos Parlamentu tapo 1962 m. 1979 m. pirmi tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą. Būstinė Strasbūre, tačiau sekretoriatas yra Liuksemburge, o tam tikrų komitetų susitikimai vyksta Briuselyje.

Sudėtis ir skyrimo tvarka – sudaro Sąjungos piliečių atstovai, rinkimai yra tiesioginiai, balsavimas slaptas, kadencija 5 metai. EP išsirenka savo pirmininką ir 14 vice-pirmininkų, kurių kadencija 2.5 metų.

Ką naujo Europos Parlamentui atnešė Mastrichto sutartis, siejant su ES pilietybe?

Kad bet kuris asmuo, esantis ES piliečiu, gali rinkti EP atstovus bei pats gali būti savo gyvenamojoje valstybėje išrinktas EP nariu.

Dabartinėje kadencijoje iki 2014 m. skaičius yra 736.

Teisėkūra – iš esmės pats neturi teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės, tačiau jo galios nuo ES pradžios didintos, iš pradžių buvo bendradarbiavimo, pritarimo proc. (VEA), tada bendro sprendimo procedūra (ES sut.), įprasta teisėkūros procedūra (Lisabona). Kitos naujos galios pagal Lisabonos sut. – teisė siūlyti ES sutarčių pakeitimus (ES sutarties 48 str.)

Biudžetas – nauja tai, kad EP ir Tarybos galios susilygina biudžeto priėmime. Biudžetas tvirtinamas pagal specialią teisėkūros procedūrą (SESV 314 str.)

2/3 balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą EK, tuomet EK nariai turi kolektyviai atsistatydinti. Taip pat EP gali reikalauti, kad EK atsistatydintų.

Gali reikšti ieškinius dėl panaikinimo, dėl neveikimo.

Jį gali atleisti ESTT EP prašymu, jei nebeatitinka reikalavimų arba yra kaltinamas padaręs sunkų nusižengimą.

Dėl ko jis nagrinėja skundus? Dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus ESTT, kai šis vykdo teismines funkcijas. Skundą galima pateikti per dvejys metus nuo pažeidimo. Ombudsmenas nagrinėja skundus ir parengia pranešimą. Tyrimus gali atlikti savo inciatyva arba remdamasis jam ar per EP narį pateiktais skundais. Kai nustato netinkamo administravimo atvejį, kreipiasi į atitinamą instituciją ir per tris mėnesius ta institucija jam turi atsakyti. Tada sunčia pranešimą EP ir atitinkamais institucijai.

Netiria: skundų dėl ES šalių nacionalinių, regionų arba vietos valdžios institucijų (vyriausybių padalinių, valstybės įstaigų ir vietos tarybų), net jei skundai susiję su ES klausimais; nacionalinių teismų arba ombudsmenų veiklos; skundų prieš įmones arba privačius asmenis.

Oficialiai valstybių vadovų susitikimai numatyti VEA, tačiau neturėjo institucijos statuso. Šis statusas suteiktas tik Mastrichto sutartimi.

Po Lisabonos sutarties tapo viena iš 7 ES institucijų.

Sudėtis – ją sudaro valstybių narių arba vyriausybių vadovai ir jos bei EK pirmininkas. EVT darbe dalyvauja ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. EP pirmininkas EVT darbe dalyvauja svečio teisėmis. Kai reikia pagal darbotvarkę, EVT nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos pirmininkui – EK narys.

Kokia yra EVT pirmininko rinkimo tvarka?

Renkamas KBD 2.5 metų kadencijai, gali būti perrenkamas 1k. Mandatas panaikinamas ta pačia tvarka. Kas dabar pirmininkas? Van Rompuy.

EVT susitinka du kartus per pusmetį Briuselyje, nors anksčiau susitikdavo toje valstybėje, kuri pirmininkaudavo Tarybai.

Funkcijos: 1. Skatina ES vystymąsi; 2. Nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus (teisėkūros funkcijų nevykdo).

EVT nustato bendros užsienio ir saugumo politikos principus ir bendras gaires ir sprendžia dėl bendros jos įgyvendinimo strategijos, taip pat svarsto naujų valstybių prisijungimą prie ES.

Sprendimai – jei Sutartyse nenustatyta kitaip – bendru sutarimu.

Ir taip, ir ne, nes ji, priklausomai nuo klausimų, susirenka įvairios sudėties, tačiau oficialiai laikoma vientisu dariniu.

Coreper yra nuolatinis atstovų komitetas, kuris susitinka prieš Tarybas ir sprendžia svarbiausius klausimus. Sudėtis – ambasadoriai ir jų pavaduotojai. Coreper I – nuolatinių atstovų pavaduotojai, Coreper II – nuolatiniai atstovai. Jie svarbūs, nes svarsto teisės aktų pasiūlymus, ateinančius iš EK. Programa dalijama į A ir B dalis, A priimama be svarstymų. Coreper apima apie 150 darbo grupių.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (3970 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Institucinė ES struktūra
    10 - 7 balsai (-ų)
Institucinė ES struktūra. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/institucine-es-struktura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:52