Intelektas ir protas


Protas intelektas. Vidinis intelektas referatas. Intelektas skaidres. Intelekto priklausomybė nuo kultūros. Vidinis intelektas darbai. Www.gadamerio intelekto tipai. Intelekto tipu skaidres. Vidinis intelektas. Intelekto tipo testas skaidres. Kas yra intelektas ir kas protas.

Filosofijos kursinis darbas. Įvadas. Intelekto kilmė. Intelekto sąvokos raida. "Credo ut intellgam" ("tikiu, kad suprasčiau"). Atrasti žmogų ir gamtą. Intelektas ir protas. Aplinka ar genai. Kaip matuoti intelektą. Ką rodo ir ko nerodo intelekto testai. Intelekto tipai. Vizualinis – erdvinis intelektas. Muzikinis intelektas. Kinestetinis intelektas? Vidinis asmenybinis intelektas. Intelekto sąvokos. Intelekto požymiai. Intelekto turinys. Intelekto koeficientas. Išvados.


Žmogus yra vienintelė pasaulyje žinoma protinga būtybė, todėl ji sugeba veikti sąmoningai, kelti sau tikslus ir juos įgyvendinti, laisvai pasirinkti savo elgesį. Viena svarbiausių žmogų iš kitų būtybių išskiriančių savybių yra intelektas. Jis ir sudaro žmogaus charakterio pagrindą.

žmogaus veikla reguliuojama sąmoningai, o sąmonė yra aukščiausia psichikos išsivystymo pakopa. Ji leidžia žmogui, prieš pradedant žmogui ką nors daryti, preliminariai operuoti daiktų ir reiškinių vaizdais mintyse. Taigi sąmonė įgalina žmogų atlikti veiklą dviem lygiais: mintyse ir praktiškai. Pirmuoju atveju žmogus, žinodamas savo poreikius ir remdamasis savo mąstymu bei vaizduote, užsibrėžia tikslus tiems poreikiams patenkinti, numato priemones tiems tikslams pasiekti, atitinkamai (dažnai netgi idealiai) suplanuoja savo veiklą. O praktiškai veikdamas žmogus vykdo iš anksto numatytą veiksmų programą. Savo veikloje žmogus įvairius daiktus ir reiškinius vertina tiek, kiek jie padeda ar trukdo siekti tikslo. Jis numato būdus kliūtims įveikti ar jų išvengti, pasinaudoja įvairių situacijų teikiamomis galimybėmis, derina savo veiksmus, pastangas. Kartais pakartotinai vertina pavartotus veiklos būdus, gali visai pakeisti artimiausius tikslus arba sukeisti jų eilę.

Mokydamiesi kalbėti, kalbą perimame kaip jau gatavą produktą. Lengviausiai įsisaviname žodžius, žyminčius konkrečius, apčiuopiamus daiktus. Bet jų nepakanka atspindėti beribei gyvenimo (ir ne tik) įvairovei. Imame vartoti abstraktesnes sąvokas per daug negalvodami, ar pasakome būtent tai, ką norime pasakyti. Be to, žodis be savo reikšmės tėra bevertis garsų kratinys, o juk aplinkui mus, mumyse ir taip vis stiprėja triukšmas, vis sunkiau įžvelgiama prasmė.

Pasak vieno žymiausių dabarties filosofų h. G. Gadamerio, niekada nereikia nuvertinti toį tarptautinę vartoseną įaugusio lotyniško žodžio intellectus (suvokimas, prasmė) sukūrimo nuopelnai priskiriami markui tulijui ciceronui, garsiam romėnų oratoriui, stilistui, politikui (i a. Pr. Kr. ). Tačiau pati sąvoka senesnė, ją randame jau senovės graikų filosofų raštuose (viv a. Pr. Kr. ), neabejotinai jos būta ir senovės rytų civilizacijų pasaulėžiūrose.

Archainis žmogus gyveno darnoje su gamta ir jautėsi neatsiejama jos dalis. Pamažu trūkinėjant vientisam mitologiniam pasaulėvaizdžiui ir atsirandant filosofinio mąstymo užuomazgoms, mitologijai būdingą vaizdinį pasaulio suvokimą pakeitė sąvokų kalba.

Intelektas ir protas. (2010 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/intelektas-ir-protas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:12