Intelektas referatas (4)


Psichologijos referatas.

Įvadas. Intelektų samprata. Ar intelektas priklauso nuo kultūros? Ar tai su kultūra nesusijęs gebėjimas spręsti problemas? Ar intelektas – tai greitas informacijos apdorojimas. Intelektų struktūra. Santykis tarp intelekto ir sugebėjimų. Genų ir aplinkos įtaka intelektui. Genetiniai veiksniai. Aplinkos veiksniai. Intelekto matavimai. Šiuolaikinių protinių gabumų testai. Intelekto testų įvairovė. Testų sudarymo principai. Išvados. Naudota literatūra.


Intelektas yra svarbus dalykas, apie kurį mokytojai turi nemaža žinoti. Ne tiek svarbu žinoti, kokie mokinių intelekto balai, bet reikia žinoti, kas yra intelektas. Šios žinios gali padėti suprasti tai, kas lemia (kaip jau nuo seno manoma) sėkmę mokykloje ir gyvenime po jos. Šiame darbe gilinsiuosi į intelekto apibrėžimą, matavimą bei struktūrą. Aptarsiu ypač įdomų klausimą – paveldėjimo įtaka intelektui, trumpai apžvelgsiu paplitusią testavimo praktiką ir su ja susijusias abejones, supažindinsiu su dviem intelekto teorijomis, kurių pagrindai skiriasi nuo tų, kuriais remiasi tradiciniai IQ testai.

Kas lemia intelektą? Toje pačioje aplinkoje gyvenančių grupės narių individualius skirtumus didžia dalimi lemia genetika. Bet kas lemia grupių intelekto ir mokymosi rezultatų skirtumus? Nustatyta, kad rasinės, kultūrinės ir socialinės grupės skiriasi. Kodėl šios grupės skiriasi – šimtmečiais trukusių diskusijų tema.

Nagrinėsiu grupių intelekto skirtumų faktus ir priežastis. Svarbu nepamiršti, kad skirtingų politinių ir socialinių pažiūrų žmonės nevienodai aiškina tiek faktus, tiek priežastis. Manau, kad nė vienu žinomu metodu negalima nustatyti, kiek grupinius skirtumus lemia paveldėjimas, ir kad čia svarbiausias klausimas yra išsiaiškinti, ar galima pagerinti mažus grupių intelekto ir mokymosi rezultatų vidurkius, kokios bebūtų jų priežastys.

Kiekvienas iš mūsų žino, kas yra intelektas. Na, jei nežino, galbūt bent truputį įsivaizduoja, kaip ir su kuo šis terminas yra susijęs. Eilinis, neturintis išsilavinimo moksleivis šią sąvoką įvardintų paprastai, pvz: intelektas – tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti tam tikrus dalykus. Mano nuomone, nors šis apibrėžimas skamba banaliai, tačiau teisingai. O kaip gi intelekto sąvoka skamba anot žymiu psichologų?

Nepaisant bendro suvokimo dėl sąvokos, lieka trys ginčytini klausimai. Pirma, ar intelektui turi įtakos asmens kultūra, ar intelektas- tai su kultūra nesusijęs gebėjimas spręsti problemas? Antra, ar intelektas yra vienas bendras gebėjimas ar keletas skirtingų gebėjimų? Trečia, ar intelektas – tai greitas informacijos apdorojimas?

Ar neatrodo Vernono ir Eysencko pastangos susieti intelekto įverčius su informacijos apdorojimo greičiu jau girdėtos? Praėjus šimtmečiui nuo Galtono nesėkmingų bandymų įvertinti žmonių intelektą reakcijų laiku ir jutiminiais gebėjimais, jo idėjos tebegyvuoja. Gal nauji mėginimai bus sėkmingesni? Gal pavyks pasiekti Galtono tikslą – tai, kas dabar vadinama bendruoju veiksniu, paaiškinti paprastais smegenų aktyvumo metais? O gal šios pastangos remiasi absoliučiai klaidingomis prielaidomis, nes tai, kas vadinama intelektu, galbūt yra ne vienas bendras bruožas, o keletas kultūros lemtų adaptyvių įgūdžių? Intelekto esmės ir prigimties svarstymų pabaigos dar nematyti.

Ar intelektas yra bendrieji protiniai gabumai, sugebėjimai? Ar spręsdami verbalines, matematines ir erdvines problemas mes rodome maždaug vienodą gabumų lygį? O gal vienos srities gabumai ir sugebėjimai beveik nepriklauso nuo kitų sričių gabumų?

Iš esmės visi sutinka, jog yra saviti protiniai sugebėjimai. WAIS skiria verbalinį ir neverbalinį intelektą, o SAT (standartizuoti testai) – verbalinius ir matematinius įgūdžius. Matyt, ir patys pažįstate talentingą menininką, kuriam paprasčiausia matematikos užduotis atima žadą, arba puikų matematikos studentą, nesugebantį sklandžiai diskutuoti literatūros klausimais.

Remiantis statistinių metodų tobulinimu, o ypač veiksnių analizei susiformavo šie struktūriniai intelekto modeliai:

Charleso Edwardo Spearmano dviejų veiksnių teorija.

Joje Spearmanas (1863-1945) atkreipė dėmesį į tai, kad atskiri intelekto testai daugeliu atžvilgių sutampa. Tačiau sutapimai dar nereiškia, jog testais matuojami tie patys dalykai. Todėl jis nusprendė, kad kiekvienu testu turėtų būti matuojami bent du veiksniai: • bendrasis arba „g“ veiksnys;

  • Psichologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (4624 žodžiai)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Intelektas referatas (4)
    10 - 4 balsai (-ų)
Intelektas referatas (4). (2016 m. Vasario 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/intelektas-referatas-4.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:21